Daugiažiedė margutė

Daugiažiedė margutė (lot. Fritillaria imperialis) – lelijinių (Liliaceae) šeimos margučių (Fritillaria) genties augalas, kuris priklauso daugiamečiams svogūniniams augalams.

Istorija

Daugiažiedė margutė, daugelyje kalbų vadinama imperatoriškąja. Imperatoriškoji margutė yra kilusi iš Himalajų ir XVI a. atgabenta į Pietų Europą. Istoriniai šaltiniai teigia, kad 1573 m. botanikas Karlas Kliuzijus (Carolus Clusius) Vienos karališkajame parke pasodino šių margučių svogūnėlių. Nuo tada susižavėjimas jomis ėmė sklisti po kitas šalis.

Morfologija

Tai tvirtastiebis augalas (stiebas siekia iki 1m aukščio) su smaragdo žalumo pailgais apatiniais lapais (7-13cm ilgio), o virš žiedų iškyla kuokštas pailgų viršutinių lapų, mentūriškai išsidėsčiusių ant stiebo. Žiedai varpelio formos, 5-6 cm ilgio, nusvirę, sukrauti netikrais skėčiais ar kekėmis iš 3-6, kartais ir iki 8 žiedų. Jie gali būti geltoni, rausvai oranžiniai, centre- geltonas raštas. Yra išvesta veislių raudonais, rožiniais ir baltais žiedais.

Svogūnai apvalūs arba suploti, sudaryti iš 2-4, kai kurių rūšių iš daugelio mėsingų lukštų.

Vegetacija

Šios gėlės pradeda dygti balandžio mėnesį. Iš pradžių daigai tamsiai rusvi, palaipsniui pažaliuoja. Pasitaikius naktinėms šalnoms, gėlės sugula ant dirvos, bet dieną vėl pasikelia. Per mėnesį augalai išauga iki 120 cm. Pražysta paprastai gegužės mėnesį ir žydi 2-3 savaites. Margutės dauginasi svogūnais. Tačiau galima dauginti ir sėklomis. Auginant greta skirtingas formas ar veisles, užmezga sėklas, ypač jei dirbtinai apdulkinama. Brendimo laikotarpiu vaisių dėžutės su sėklomis užsiriečia į viršų, gėlės pradeda gelsti, džiūti ir pasidaro nedekoratyvios. Vienoje vaisiaus dėžutėje subręsta keliasdešimt sėklų.

Daugiažiedės margutės auginimas

Šios margutės labai nemėgsta drėgnų dirvų, linkusios greitai pasigauti puvinį ir žūti, jei žemė netinkama. Jas reikia sodinti saulėtoje vietoje, apsaugotoje nuo vėjo, kuris gali nulaužti aukštus gėlių stiebus. Dirva turi būti puri, derlinga, prieš sodinant ją reikėtų sukasti 30-40 cm gyliu, galima papildomai pakalkinti. Jei augalas gerai auga, jį reikia iškasti kas 3-4 metai. Jei pradeda prastai žydėti- galima dažniau. Margutės kasamos tik tada, kai visai nudžiūsta antžeminės augalo dalys. Jei žiedui nužydėjus stiebus su lapais nupjausite, kitais metais žiedų veikiausiai nesulauksite. Iškasti svogūnėliai išdžiovinami ir laikomi vėsioje vietoje. Sodinami jie rugsėjo pradžioje, kad iki šalnų spėtų išleisti šaknis, antraip pavasarį augalai nežydės. Naudinga po svogūnais ir ant jų užpilti rupaus smėlio. Sodinimo gylis priklauso nuo svogūnėlio dydžio: paprastai laikomasi taisyklės, kad sodinama 4 kartus giliau negu svogūnėlio aukštis. Prieš žiemą patariama dirvos paviršių mulčiuoti samaninėmis durpėmis (5-7 cm sluoksniu), ypač kur pasodinti smulkūs svogūnai.

Tręšiama tokiu mineralinių trąšų (azoto, fosforo ir kalio) mišiniu (100—150 g/m2), kurio apie pusę sudaro kalis, o trečdalį — fosforas. Jei tręšiama kasmet, trąšų norma sumažinama trečdaliu ir jos išberiamos rudens pradžioje.

Veislės

Daugiažiedės margutės žinoma keliolika formų bei veislių:

• Argenteovariegata
• Aureomarginata
• Flava
• Lutea
• Lutea maxima
• Aurora
• Fasciata
• Maxima (Rubra maxima)
• Orange Brilliant
• Prolifera
• The Premier
• Chitralensis
• Raddeana
• Inodora

Literatūra

• Loreta Urbaitė (2018-05-15). „Ne visos margutės margos“. Namie ir Sode. Nr. 10 (136): 10–11. Nuoroda tikrinta 2018-05-16. {{cite journal}}: Cite has empty unknown parameter: |(empty string)= (pagalba)

Šaltiniai

• „Gėlė Margutė (Fritillaria)“. www.geliurojus.lt.