Daugų valsčius
54°22′š. pl. 24°20′r. ilg. / 54.36°š. pl. 24.34°r. ilg.
| Daugų | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1422 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Daugai |
 Lietuva
| |
| Alytaus apskritis (1919–1940) | |
 Lenkija
| |
| Vilniaus apygarda | Trakų apskritis (1919–1920) |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Alytaus apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Alytaus apskritis (1944–1950) |
Daugų valsčius (lenk. gmina Daugi) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Daugai.
Istorija redaguoti
Minimas nuo 1422 m., vėliau atkurtas po I pasaulinio karo.
Nuo 1945 m. Daugų valsčiuje veikė didelis Lietuvos partizanų dalinys, vėliau sudaręs Dainavos apygardos Geležinio Vilko rinktinės branduolį, veikė Kazimieraičių rinktinė (1949–1952). Iki 1949 m. valsčiaus Kalesninkų miške buvo Pietų Lietuvos srities partizanų štabas.
Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Daugų rajonui (8 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1923 m. [1] | 150 | 5748 | 1155 | ||
| 1932 m. | 88 | 6250 | 11 seniūnijų [2] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
188 | 8 apylinkės [3] | |||
Vadovai redaguoti
Suskirstymas redaguoti
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[5] | Apylinkė, 1949 m.[6] |
|---|---|---|
| Andriūnai | Andriūnų seniūnija | - |
| Daugai | Daugų I miesto seniūnija | Daugų apylinkė |
| Daugai (kaimas) | Daugų kaimo seniūnija | - |
| Dvarčėnai | Dvarčėnų seniūnija | Dvarčėnų apylinkė |
| Gudžiai | Gudžių seniūnija | Gudžių apylinkė |
| Kančėnai | Kančėnų seniūnija | Kančėnų apylinkė |
| Kazimieravas | - | Kazimieravo apylinkė |
| Padaugė | Padaugės seniūnija | - |
| Pagilė | Pagilės seniūnija | - |
| Rokančiai | - | Rokančių apylinkė |
| Užukalniai | Užukalnių seniūnija | Užukalnių apylinkė |
| Vėžionys | Vežionių seniūnija | Vėžionių apylinkė |
| Žvirgždėnai | Žvirgždėnų seniūnija | - |
| Iš viso: | 11 seniūnijų | 8 apylinkės |
Gyvenvietės redaguoti
Gyventojai redaguoti
Tautinė sudėtis redaguoti
1923 m. gyveno 5748 žmonės:
Žymūs žmonės redaguoti
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1935 | Užukalniai | Jonas Dobrovolskas, istorikas | 1982 |
| 1944 | Griciūnai | Stanislovas Kalanta, statybos inžinierius | |
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546–557 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 5
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 553 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 11