Daugėliškio valsčius

Koordinatės: 55°22′š. pl. 26°18′r. ilg. / 55.37°š. pl. 26.30°r. ilg. / 55.37; 26.30

Daugėliškio valsčius
Laikotarpis: XVI a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Naujasis Daugėliškis
Rusijos imperija Rusijos imperija
Vilniaus gubernija Švenčionių apskritis (1861–1915)
Lenkija Lenkija
Vilniaus apygarda (1919–1920)
Vidurinė Lietuva (1920–1922)
Vilniaus žemė (1922–1926)
Vilniaus vaivadija (1926–1939)
Švenčionių apskritis (1919–1939)
Lietuva Lietuva
Vilniaus kraštas Švenčionių apskritis (1939–1941)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Švenčionių apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Švenčionių apskritis (1944–1950)

Daugėliškio valsčius (arba Daugeliškio valsčius, rus. Довгелишская волость, lenk. gmina Daugieliszki) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Naujasis Daugėliškis.

Istorija redaguoti

Minimas nuo XVI a. Caro laikais atkurtas 1861 m. Vilniaus gubernijoje,[1] 1865 m. prie jo prijungtas Vidiškių valsčius. 1929 m. balandžio 11 d. prijungta dalis Linkmenų valsčiaus ir dalis Zablatiškės valsčiaus, o dalis Daugėliškio valsčiaus prijungta prie Dūkšto valsčiaus.[2] 1933 m. lapkričio 24 d. prijungta dalis Dūkšto valsčiaus.[3] 1941 m. vasario 17 d. valsčius priskirtas Lietuvos TSR. 1947 m. dalis teritorijos perduota naujam Ceikinių valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Ignalinos rajonui (12 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1869 m. 8576 970 kiemų [4] 205
1874 m. 6587 825 kiemai [5] 7 seniūnijos 158
1880 m. 8207 1142 kiemai [6] 7 seniūnijos 163
1885 m. 8575 1142 kiemai [7] 7 seniūnijos 163
1890 m. 10 196 1145 kiemai [8] 7 seniūnijos 169
1949-01-01
(išsamiau)
126 12 apylinkių [9]

Vadovai redaguoti

Suskirstymas redaguoti

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1874 m. (rus.)[11] Apylinkė, 1949 m.[12]
Ceikiniai Цейкинское -
Daubariškė - Daubariškės apylinkė
Izabelinė Изабелинское -
Janionys - Janionių apylinkė
Kačergiškė - Kačergiškės apylinkė
Kiniūnai - Kiniūnų apylinkė
Mikalavas Михаловское Mikalavo apylinkė
Naujasis Daugėliškis - Naujojo Daugėliškio apylinkė
Ožionys Ожанское Ožionių apylinkė
Paringys - Paringio apylinkė
Rizgūnai - Rizgūnų apylinkė
Ropiškė - Ropiškės apylinkė
Senasis Daugėliškis Давгелишское Senojo Daugėliškio apylinkė
Seniškis I Сенишское -
Šiūlėnai - Šiūlėnų apylinkė
Vidiškės Пржiязненское -
Iš viso: 7 seniūnijos 12 apylinkių

Gyventojai redaguoti

Žymūs žmonės redaguoti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1888 Radeikiškė Kristupas Čibiras, kunigas 1942
1890 Dūdos Ignas Musteikis, karininkas 1960
1911 Kūjiškė Kazimieras Čibiras, žurnalistas 1974
1937 Moliakalnis Algimantas Keina, kunigas

Šaltiniai redaguoti

  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 143 psl.
  2. Dz.U. 1929 nr 22 poz. 223
  3. Dz.U. 1933 nr 92 poz. 710
  4. Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 289 psl.
  5. Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 290 psl.
  6. Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 327 psl.
  7. Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 327 psl.
  8. Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 505 psl.
  9. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 142
  10. Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 414 psl.
  11. Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 233–238 psl.
  12. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 144