Darkiemio apskritis
Darkiemio apskritis (vok. Landkreis Darkehmen) nuo 1938 m. Angerapės apskritis (Kreis Angerapp), nuo 1939 m. Landkreis Angerapp) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis, nuo Unguros apskrities šiaurinės dalies atskyrus dalį valsčių. Centras – Darkiemis.
| Darkiemio apskritis Landkreis Darkehmen | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
 | ||||
| Valstybė | Prūsijos karalystė | |||
| Apygarda | Gumbinės apygarda | |||
| Administracinis centras | Darkiemis | |||
| Valsčiai | 8 (1818) | |||
| Gyventojų | 31 550 (1939) | |||
| Plotas | 782 km² | |||
.svg){kind=small}
Istorija redaguoti
Darkiemio apskrities teritorijoje rasta seniausių vakarų baltų žmonių būstų: Menturio durpyne (2 km į šiaurės vakarus nuo Darkiemio) iš mezolito, Žiedmario (Cedmaro gyvenvietė) – iš neolito laikotarpio.
Darkiemio apskritis apėmė Mažosios Lietuvos pietinę dalį Unguros vidupio baseine. Apskrities plotas 1819 m. buvo 782 km², buvo 9 parapijos.
Darkiemio apskrityje buvo šie valsčiai:
- Baletų valsčius
- Darkiemio valsčius
- Dombrovkos valsčius
- Gudvalių valsčius
- Jurgaičių valsčius
- Klišių valsčius
- Trempų valsčius
- Vilemsberkio valsčius
- Žabynų valsčius.
1874–1945 m. žemės ūkio bendruomenės, dvarai ir girininkijos buvo sujungtos į 33 valsčius. 1939 m. apskrities plotas buvo 759,5 km², gyveno 31 550 gyventojų. 1945 m. sausio 1 d. apskrityje buvo Darkiemio miestas, 162 savivaldybės, 2 valstybiniai ūkiai, 279 kaimai.
1945 m. diduma Darkiemio apskrities teritorijos atiteko TSRS, sudarytas Kaliningrado srities Oziorsko rajonas, pietinė dalis priskirta Lenkijai,[1] nuo 1999 m. įeina į Varmės–Mozūrų vaivadiją
Gyventojai redaguoti
Palyginti su kitomis Mažosios Lietuvos apskritimis Darkiemio apskrityje buvo daug vokiečių bajorų dvarų. Darkiemio apskrities teritorijoje iki 1709–1711 m. didžiojo maro ir bado ir po jo sekusios didžiosios Prūsijos kolonizacijos beveik visi gyventojai buvo lietuvininkai. Per marą apie pusei gyventojų išmirus atkelta vokiečių kolonistų.
Gyventojų surašymo duomenimis, įskaitant 1885 m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, Darkiemio apskrityje gyveno:[2]
 | |||||||
| 1890 m. | 1900 m. | 1910 m. | 1925 m. | 1933 m. | 1939 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 34 207 | 32 782 | 31 485 | 32 635 | 31 445 | 31 177 | ||
| |||||||
Gyventojai pagal tikėjimą
| Metai | Gyventojai | Evangelikai | Katalikai | Žydai |
| 1890 | 34 207 | 196 | 101 | |
| 1900 | 32 782 | 32 264 | 175 | |
| 1910 | 31 485 | 30 814 | 340 | |
| 1925 | 32 635 | 32 279 | 261 | 45 |
| 1933 | 31 445 | 30 997 | 369 | 33 |
| 1939 | 31 177 | 30 293 | 439 | 3 |
Lietuviai redaguoti
1736 m. po masinės kolonizacijos, lietuvininkai dar sudarė daugumą Gudvalių (67,7 %), Jurgaičių (65,6 %) ir kituose valsčiuose. Daugelyje Darkiemio apskrities evangelikų liuteronų bažnyčių pamaldos lietuvių kalba vykdavo iki XIX a. vidurio. Paskutinės Baletuose ir Darkiemyje leikytos 1890 m. Oficialios statistikos duomenimis, per 1825 m. gyventojų surašymą iš 23 850 Darkiemio apskrities gyventojų lietuvių kalbą gimtąja laikė apie 3000 žmonių (apie 12,5 %), 1910 m. iš 31 485 tik 22 (-0,1 %).
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Algirdas Matulevičius, Vilius Pėteraitis. Darkiemio apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 503 psl.
- ↑ Rinkimų istorija Archyvuota kopija 2008-02-02 iš Wayback Machine projekto.