Czesław Kiszczak
| Česlavas Kiščiakas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1925 m. spalio 19 d. Ročanai |
| Mirė | 2015 m. lapkričio 5 d. (90 metų) Varšuva |
| Tautybė | lenkas |
| Sutuoktinis (-ė) | Marija Teresė Kiščiak |
| Vaikai | Eva ir Jaroslavas |
| Veikla | komunistinės Lenkijos karinis ir politinis veikėjas |
| Pareigos | buvęs LLR Vidaus reikalų ministras bei Ministras pirmininkas (vyriausybės nesuformavo) |
| Išsilavinimas | LLR Generalinio štabo akademija |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Liaudies Lenkijos kūrėjo ordinas, Griunvaldo kryžiaus ordinas, Lenkijos atgimimo ordinas, Darbo vėliavos ordinas, Tėvynės karo ordinas | |
 Vikiteka |
Czesław Kiszczak |
Česlavas Janas Kiščiakas (lenk. Czesław Jan Kiszczak, 1925 m. spalio 19 d. Ročanuose - 2015 m. lapkričio 5 d. Varšuvoje) – lenkų politikas, generolas, 1989 m. rugpjūčio mėn. paskirtas LLR Ministru pirmininku, tačiau nesugebėjęs suformuoti vyriausybės.
Biografija redaguoti
Hitlerinės okupacijos metais dalyvavo pasipriešinimo judėjime. Po karo tarnavo karinėje kontržvalgyboje, 1957 m. baigė Lenkijos Generalinio štabo akademiją. Nuo 1972 m. buvo Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo viršininko pavaduotojas – karinės žvalgybos viršininkas. 1979 m. paskirtas LLR Nacionalinės gynybos ministerijos vidaus karinės tarnybos vadovu, jam suteiktas divizijos generolo karinis laipsnis.
1981 m. liepos mėn. Č.Kiščiakas išrinktas LJDP CK nariu, tapo Vidaus reikalų ministru bei prie LLR Ministrų tarybos sukurto viešosios tvarkos ir drausmės bei įstatymų vykdymo priežiūros komiteto pirmininku.
Lenkijoje įvedus karinę padėtį, tapo vienu svarbiausiu karinio režimo vadovų, nuo 1981 m. gruodžio 13 d. iki pat karinės padėties panaikinimo buvo „Nacionalinio gelbėjimo karinio komiteto“ nariu. 1982 m. išrinktas kandidatu į LJDP CK Politinio biuro narius, 1986 m. liepos mėn. – Politinio biuro nariu. Nuo 1985 m. buvo Seimo nariu.
Karinės padėties metu vadovavęs Vidaus reikalų ministerijai ir organizavęs represijas prieš opoziciją, 1986 m. rugsėjo 17 d. generolas Č.Kiščiakas paskelbė apie visų politinių kalinių paleidimą į laisvą (išlaisvinti 225 asmenys). Tai buvo pirmas žingsnis į dialogą tarp komunistinės valdžios ir Solidarumo vadovaujamos opozicijos. 1988 m. rugpjūčio 31 d. Varšuvoje Č.Kiščiakas susitiko su L.Valensa, vėliau organizavo Apskritojo stalo derybas su opozicija.
1989 m. rugpjūčio 2 d. LLR Prezidento V.Jaruzelskio teikimu Seimas paskyrė Č.Kiščiaką šalies Ministru pirmininku. Pradėjus formuoti vyriausybę L.Valensa paskelbė, kad jis pats pretenduoja tapti Ministru pirmininku, о ilgametės LJDP marionetinės „koalicinės partnerės“ Jungtinė valstiečių partija bei Demokratų partija perėjo į opozicijos pusę. Šiomis sąlygomis Č.Kiščiakui nepavyko suformuoti vyriausybės ir jis 1989 m. rugpjūčio 17 d. atsistatydino. Pirmosios pokario Lenkijos nekomunistinės Vyriausybės vadovu tapo Tadeušas Mazoveckis, o Č.Kiščiakas joje liko Vidaus reikalų ministru ir buvo juo iki 1990 m. liepos 7 d.[1]
Vėliau Č.Kiščiakas politinėje veikloje nebedalyvavo. 2009 m. rugsėjo mėn. jis nuteistas dvejiems metams kalėjimo už religinę diskriminaciją, nes 1985 m. būdamas VRM vadovu atleido milicininką iš darbo už dalyvavimą religinėse apeigose.
2012 m. sausio mėn. kartu su V.Jaruzelskiu, F.Sivickiu ir T.Tučpaskiu nuteistas už karinės padėties įvedimą Lenkijoje 1981 m. gruodžio mėn.[2]
Nuorodos redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- ↑ [1]
- ↑ [2] Archyvuota kopija 2012-01-17 iš Wayback Machine projekto.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Mečislavas Rakovskis |
Lenkijos Liaudies Respublikos Ministrų tarybos pirmininkas .svg){kind=small} 1989 m. rugpjūčio 2 – 17 d. |
Po to: Tadeušas Mazoveckis |