Chronas
Chronas (gr. Χρόνος 'laikas') – graikų mitologijoje – pirmapradis dievas, laiko personifikacija, graikų pasaulyje pirmiausiai pasirodžiusi su ikisokratikų filosofiniais tekstais. Lotyniškai tariamas kaip Kronas, Chronas, Khronas, dėl to dažnai painiojamas su titanu Kronu.
Atsiradęs iš pirmapradžio Chaoso. Chronas dažnai vaizduojamas kaip pražilęs ilga barzda senukas, kaip jį aprašo poetas Nonas. Chronas taip pat minimas kaip dievybė, kuri pagal Orfikų kosmogonijas pati susiformavo sutvėrimo pradžioje[1]. Jis vaizduojamas hibridinis dievas, turintis gyvatės kūną su trimis galvomis: žmogaus, buliaus ir liūto. Jo žmona Anankė, neišvengiamumo personifikacija. Jie kartu su žmona ratu keliauja kosmosu sukdami laiką.
Chronas iš esmės kaip kosmologinė figūra dubliuoja titaną Kroną („Tėvą laiką“). Orfikos kartais Chroną apjungtą su dievu kūrėju Fanu identifikuojam su Ofionu. Jo ekvivalentas finikiečių kosmogonijoje Olamas („Amžinas laikas“)[1].
Graikų-romėnų mozaikoje Chronas pavaizduotas kaip Ajonas („Amžinybė“). Jis stovi priešais dangų laikydamas ratą išraižyta zodiako ženklais. Po jo kojomis atsipalaidavusi guli Gaja („Motina Žemė“). Poetas Nonas aprašo Ajoną kaip senį su ilga balta barzda. Tačiau mozaikose vaizduojamas jaunuolis Ajonas[1].
Kita redaguoti
Daugybė tarptautinių žodžių, vartojamų ir lietuvių kalboje, susijusių su laiku, yra kilę iš žodžio „Chronas“ (arba angl. Chronos). Pvz., chronologija, chronometras ir kt. su chrono- pradžia.