Christian Giordano

Kristianas Džordanas (Christian Giordano, gimė 1945 m. spalio 27 d. Sorengo, Šveicarijoje, mirė 2018 m. gruodžio 29 Vilniuje) – šveicarų italų kilmės antropologas, sociologas.

Christian Giordano

Išsilavinimas, profesinė veikla

Studijavo antropologiją, meno istoriją ir romanų kalbas Heidelbergo universitete bei teisę ir ekonomiką Berno universitete.

Sociologijos mokslų daktaro laipsnį gavo Heidelbergo universitete (1973 m.), habilituoto daktaro laipsnį – Frankfurto prie Maino universitete (1987 m.), garbės daktaro vardą – Timišoaros universitete (1999 m.). Nuo 1989 m. profesorius ir Fribūro universiteto (Šveicarija) Socialinės antropologijos instituto direktorius.

1990 m. kartu su Ina-Maria Greverus įkūrė Anthropological Journal on European Cultures (AJEC); šiuo metu – žurnalo Freiburger Sozialanthropologische Studien/Freiburg Studies in Social Anthropology/ Études d’Anthropologie Sociale de l’Université de Fribourg vyr. redaktorius ir žurnalų Ethnologia Balkanica, Focaal, Etudes Rurales, Eastern European Countryside, Sociologija. Mintis ir veiksmas redakcinių kolegijų narys.

Mokslo interesai

Politines ir ekonomines antropologijos, etniškumo, nacionalizmo ir multikultūralizmo, pilietiškumo, kaimo restruktūrizavimo Pietryčių ir Vidurio Europoje, politinės kultūros Viduržemio jūros regione problemos.

Idėjos

Christian Giordano – vienas iš nedaugelio Vakarų mokslininkų, kuris, interpretuodamas nevakarietiško socialinio gyvenimo realijas, išvengia etnocentrizmo, vyraujančio socialiniame diskurse, įtakos.

Įvairių kultūrų sanglaudos tyrimų, neseniai atliktų Pietryčių Azijos regiono valstybėse, rezultatai leido padaryti prielaidą, kad teisinis pliuralizmas gali būti viena iš priemonių, užtikrinančių harmoningesnę imigrantų iš neeuropinių kultūrų integraciją į Vakarų visuomenę.

Bibliografija

Christian Giordano svarbiausios publikacijos: [1]

• Власт, недоверие и наследство: Скептична антропология (Galia, nepasitikėjimas ir palikimas: Skeptiškoji antropologija). София : Полис, 2006.
• Die Betrogenen der Geschichte. Überlagerungsmentalität und Überlagerungsrationalität in mediterranen Gesellschaften (Istorijos apgauti). Frankfurt, New York: Campus,1992.
• Handwerker- und Bauernverbände in der sizilianischen Gesellschaft. Zünfte, Handwerkerkonfraternitäten u. Arbeiterhilfsvereine zwischen 1750 u. 1890 (Amatininkų ir valstiečių susivienijimai Sicilijos visuomenėje). Tübingen: Mohr, 1975.

Mokslo publikacijos, susijusios su Baltijos šalimis, skelbtos Lietuvos mokslo spaudoje:

Baltic States. Looking at Small Societies on Europe’s Margin. Fribourg, Switzerland: Fribourg University Press, 2003. (vienas iš redaktorių).

• „A Disputed Historical Memories in East Europe and Southeast Asia: Representations, Symbols and Social Practices” (Ginčijamos istorinės atmintys Rytų Europoje ir Pietryčių Azijoje: reprezentacijos, simboliai ir socialinės praktikos. Santrauka liet. k.), Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2008, 8 (17).
• „Mediterranean Honor and beyond. The Social Management of Reputation in the. Public Sphere” (Viduržemio garbės samprata ir tai, kas už jos. Socialinis reputacijos valdymas viešojoje srityje. Santrauka liet. k.), Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2005,1.
• „Between Riga and Penang. Citizenship and Recognition of Cultural Difference in Latvia and Malaysia” (Tarp Rygos ir Penango. Pilietybės sąvokos ir kultūrinių skirtumų pripažinimas Latvijoje ir Malaizijoje. Santrauka liet. k.), Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2003, 2.
• „Etniškumas ir monoetninės erdvės motyvas Centrinėje ir Rytų Europoje“, Etniškumo studijos: teoriniai samprotavimai ir empiriniai tyrimai. Vilnius: Eugrimas, 2000.