Chorda
Chorda (< sen. gr. χορδή 'styga') – per chordinių organizmų kūną einanti atraminė nugaros styga; pradmuo, nuo kurio pradeda vystytis griaučiai. Ją turi žmogus ankstyvoje gemalo stadijoje. Chorda yra svarbiausias chordinių tipo požymis.
Chorda yra stangri, lanksti, nesegmentuota. Ji susidaro iš žarnyno vamzdelio nugarinės sienelės.[1] Chordos ląstelėse daug vakuolių, ją dengia skaidulinis dangalas. Daugelis stuburinių gyvūnų chordą turi tik gemalo tarpsnyje – vėliau iš jos susidaro stuburas. Tik kai kurie primityvūs chordiniai gyvūnai išlaiko chordą visose savo vystymosi tarpsniuose – gaubtagyviai, iešmučiai, apskritažiomeniai, dalis žuvų (dvikvapės, eršketinės).[2]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Хорда,Большая советская энциклопедия, T. XXIX (Чаган—Экс-ле-Бен). – Москва: Советская энциклопедия, 1978
- ↑ Renata Šimkūnaitė-Rizgelienė. Chorda. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
|
Šis straipsnis apie anatomiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |