Charonas (mitologija)
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Graikų mitologijoje Charonas (sen. gr. Χάρων) – Hado keltininkas, perkeliantis mirusiųjų sielas per Stikso upę. Jis buvo Niktės ir Erebo sūnus. Vaizduojamas kaip apiplyšęs, sudžiūvęs senis arba sparnuotas demonas su dvigubu kuju.
Laidojant mirusiems po liežuviu padėdavo obolą (smulkus pinigas), kurį mirusiojo siela sumokėdavo Charonui už perkėlimą. Charonas perkelia tik mirusiuosius, bet Heraklis, Peiritojas ir Tesėjas privertė jį perkelti per upę.
Pagal Vergilijų, tiktai Persefonės giraitėje nulaužta auksinė šakelė atveria gyvajam kelią į mirties karalystę. Sibilė parodė šią šakelę Charonui ir privertė ten perkelti Enėją. Taip pat Orfėjas gyvas nukeliavo ir sugrįžo iš Hado.