Burning Man
  Renginio ugnis | |
| Vieta (-os) | Nevada,  JAV |
|---|---|
| Aktyvumo metai | nuo 1985 m. |
| Įkūrėjas (-ai) | Larry Harvey, John Law, Jerry James, Scott 'The Hammer' Mucci |
| URL | burningman.org |
„Burning Man“ (liet. degantis žmogus) – kasmetinis savaitę trunkantis alternatyvaus meno festivalis, organizuojamas JAV prieš šventinę Darbo dieną (pirmąjį rugsėjo pirmadienį), Nevadoje esančioje Black Rock (liet. Juodosios Uolos) dykumoje. Renginys prasideda paskutinį rugpjūčio pirmadienį, vidurnaktį. Paskutinė renginio diena sutampa su JAV švenčiama Darbo diena, kuri daugeliui organizacijų yra išeiginė. Renginio kulminacija vyksta šeštadienį po saulėlydžio, kai sudeginama didžiulė medinė žmogaus statula. Daugiau kaip 50 tūkst. dalyvių pritraukiantis renginys po septynių dienų nepalieka jokio pėdsako išdžiuvusio ežero dugne.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
_replaced_the_sculpture_with_the_transparent_silhouette.jpg){kind=spacer}
Pirmasis nedidelis medinis žmogus buvo sudegintas 1985 m., tuomet dar viename iš San Francisko paplūdimių. Gimęs kaip nedidelės hipių bendruomenės renginys, „Burning man“ vėliau dalyvių skaičiumi smarkiai išsiplėtė ir persikėlė į dabartinę vietą Nevados dykumoje. 2013 m. festivalyje dalyvavo 68 000 žmonių.
Festivalio vertybės ir principai redaguoti
Patys renginio organizatoriai apibrėžia jį kaip eksperimentą, siekiant sukurti radikalios saviraiškos ir pasitikėjimo bendruomenę. Per savaitę dykumoje pristatomi šiuolaikinio meno kūriniai, dažnai fantastinių formų. Kai kurie iš jų sudeginami pačių kūrėjų dar neuždarius festivalio. Renginyje važinėja šimtai neįtikėtinos formos, „mutavusių“ mašinų, daugelis dalyvių apsirengęs įvairiausių meno personažų, žvėrių, daiktų ir kt. kostiumais. Atvykę į dykumą artistai rodo spektaklius, kuriamos instaliacijos, čia populiarūs įvairūs šokiai. Didžėjai visą parą suka muziką keliose šokių scenose.
Festivalio metu sukuriama visa reikalinga Juodosios Uolos miesto infrastruktūra. Dalyviai visiškai atsiduoda bendruomenės dvasiai, meno projektams, saviraiškai. Kiekvienas dalyvis yra atsakingas už savo pragyvenimą, įskaitant maistą, vandenį, apsaugą nuo karščio, vėjo, šalčio, vietą miegoti. Be to, privaloma pasirūpinti, kad dalyviui išvykus, dykumoje neliktų bet kokio jo buvimo pėdsakų. Visa tai atvykėliai turi numatyti iš anksto. Į dykumą atvykstantys svečiai namuose turi palikti visus pinigus, nes renginyje prekyba neegzistuoja. Čia siūloma išmokti dalintis ir dovanoti. Atsiribojama savaitei nuo įprastinės civilizacijos – telefono ryšio, kompiuterio, interneto. Organizatoriai kviečia dalyvius aktyviai dalyvauti festivalyje, vien stebėtojai nėra pageidaujami.
Vienas „Burning Man“ įkūrėjų Larry Harvey 2004 m. parašė „Dešimt Principų“, kurie yra pagrindinės festivalio propaguojamos kultūros gairės. Tai dovanojimo dvasios, radikalios saviraiškos iškėlimas, vartotojiškumo neigimo ir kt. principai.
Skirtingose šalyse yra susikūrusios „Degančio Žmogaus“ bendruomenės, kurios reprezentuoja ir puoselėja „Burning Man“ propaguojamas vertybes. „Degantis Jonas|Degošais Janis“ pradėtas organizuoti Lietuvoje, vėliau perkrikštytas latviškai ir pradėtas rengti Lietuvos-Latvijos pasienyje. Šis festivalis yra baltiškasis „Burning Man“ atitikmuo, jame galioja 10 tų pačių pagrindinių principų.
Lietuviai redaguoti
2009 m. festivalyje apsilankęs fotografas Romualdas Požerskis Lietuvoje surengė parodą ir pristatė fotoalbumą.[1]
Pirmoji lietuvių teminė stovykla „Blukis” Nevados dykumoje įsikūrė 2011 m. Senovės lietuvių tradiciją tempti medžio kelmą ir taip atsikratyti visų negandų buvo nuspręsta tarpdisciplininio meno pagalba perkelti į interaktyvų meninį festivalį, kurio tų metų tema buvo „The Rites of Passage“. Paviljone pristatyta Tomo Dobravolskio perkusija, Džiugo Bražiūno elektroninė muzika. Stovykloje „Fluxus” molio dirbtuvėse galima buvo pasimokyti minkyti molį, išsikalti Blukio monetą.
2013 m. lietuviai įsikūrė šalia festivalio oficialaus oro uosto su tema „Lituanica birds”, pagerbiant lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno legendinio skrydžio per Atlantą 80-ąsias metines. 2014 m. lietuvių stovykloje įrengtas velodušas – speciali dušinė, kurioje galima buvo nusiprausti, jei kas nors mynė dviratį, taip pumpuodamas vandenį.
Festivalio statistika redaguoti
| Metai | Tema | Dalyvių skaičius |
|---|---|---|
| 1986 | Be temos | 20 |
| 1987 | Be temos | 80 |
| 1988 | Be temos | 150—200 |
| 1989 | Be temos | >300 |
| 1990 | Be temos | 500 |
| 1991 | Be temos | 250 |
| 1992 | Be temos | 600 |
| 1993 | Be temos | 1 tūkst. |
| 1994 | Be temos | 2 tūkst. |
| 1995 | Good and Evil (Gėris ir Blogis) | 4 tūkst. |
| 1996 | The Inferno | 8 tūkst. |
| 1997 | Fertility (Vaisingumas) | 10 tūkst. |
| 1998 | Nebulous Entity (Miglotas subjektas) | 15 tūkst. |
| 1999 | Wheel of Time (Laiko Ratas) | 23 tūkst. |
| 2000 | The Body (Kūnas) | 25 400 |
| 2001 | Seven Ages (Septyni amžiai) | 25 659 |
| 2002 | The Floating World (Plūduriuojantis pasaulis) | 28 979 |
| 2003 | Beyond Belief (Už tikėjimo ribų) | 30 586 |
| 2004 | The Vault of Heaven (Dangaus skliautas) | 35 664 |
| 2005 | Psyche — The Conscious, Subconscious & Unconscious (Psichika — Sąmoningas, Pasąmoningas ir Nesąmoningas) |
35 567 |
| 2006 | Hope and Fear: The Future (Viltis ir Baimė: Ateitis) | 38 989 |
| 2007 | The Green Man (Žalias Žmogus) | 47 366 |
| 2008 | American Dream (Amerikietiška Svajonė) | 49 599 |
| 2009 | Evolution (Evoliucija) | 43 435 |
| 2010 | Metropolis | 50 504 |
| 2011 | Rites of Passage (Papročiai) | 53 963 |
| 2012 | Fertility 2.0 (Vaisingumas 2.0) | 52 385 |
| 2013 | Cargo Cult (Cargo kultas) | 68 000 |
| 2014 | Caravansary (Karavansarajus) | 65 000 |
| 2015 | Carnival of Mirrors (Veidrodžių karnavalas) | 70 000 |
| 2016 | DaVinci's Workshop (da Vinčio dirbtuvės) | 70 000 |
| 2017 | Radical Ritual (Esminis ritualas) | 70 000 |
| 2018 | I, Robot (Aš, robotas) | 70 000 |
| 2019 | Metamorphoses (Metamorfozės) | 80 000 |
| 2020 | The Multiverse | 5 000 |
| 2021 | The Great Unknown | 20 000 |
| 2022 | Waking Dreams | 87 000 |
Literatūra redaguoti
- Degantis žmogus: fotoalbumas / Romualdas Požerskis, Monika Požerskytė. – Vilnius: LFS, 2009. – 168 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-438-41-0
