Bromės kultūra arba Bromės-Liungbiu kultūra – finalinio paleolito archeologinė kultūra. Pavadinta pagal Bromės ir Nore Liungbiu gyvenvietes (Danija).

Bromės kultūra
11500 m. pr. m. e. – 10500 m. pr. m. e.
Dab. valstybės Šiaurės Vokietija, Lenkija, Danija, Pietų Švedija, Lietuva, Gudija
Ist. regionas šiaurės Europa
Amžius Vėlyvasis paleolitas

Arealas redaguoti

 
Bromės kultūros antgalis

Bromės kultūra datuojama aleriodo viduriu – vėlyvojo driaso pradžios laikotarpiu (11500–10500 m. pr. m. e.), plito Šiaurės Europoje – nuo Pietų Skandinavijos ir Šiaurės Vokietijos vakaruose iki Volgos bei Dniepro aukštupių rytuose. Lietuvoje žinoma daugiau kaip 30 Bromės kultūros gyvenviečių – Margių Sala (Margių stovyklavietės ir gyvenvietės), Derežnyčios stovyklavietės, 8 Mergežerio stovyklavietės ir gyvenvietės, Vilniaus stovyklavietė ir kitos bei titnago gavybos ir apdirbimo vietų (Ežeryno titnago kasyklos, Titno ežero titnago kasimo ir apdirbimo vieta; Varėnos rajono savivaldybės teritorija).[1]

Kultūra redaguoti

Bromės kultūros genezė siejama su Federmeserio kultūra ir vėlyvąja Hamburgo kultūra. Skiriami du Bromės kultūros etapai: klasikinis ir vėlyvasis. Jai būdingas Liungbiu tipo kaplys (kirvis), gamintas iš šiaurinio elnio rago. Gyventojai vertėsi medžiokle ir žvejyba, rinko augalinį maistą. Naudojo titnaginius dirbinius – ruošiniai jų gamybai kieto skėlimo technika buvo nuskeliami nuo vienagalių skaldytinių – masyvius plačia ir stora įkote antgalius, galinius gremžtukus, įstrižai retušuotus ir dviem kryptimis nuskeltus rėžtukus, retušuotas skeltes bei nuoskalas. Bromės kultūrą pakeitė Arensburgo kultūra.[2]

Šaltiniai redaguoti

  1. Egidijus ŠatavičiusBromės kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 353 psl.
  2. Egidijus Šatavičius. Bromės (Liungbiu) kultūra Lietuvoje // Lietuvos archeologija. T. 25. Vilnius, 2004, p. 17-44.

Literatūra redaguoti

  • Lars Larsson: Neue Fundplätze der Späteiszeit im südlichen Schweden. Arch. Korrbl. 23/3, 1993.