Britų trumpaplaukė katė

Britų trumpaplaukė katė – trumpaplaukių kačių veislė. Bene populiariausia veislė Europoje.

Britų trumpaplaukis katinas

Istorija

Britų trumpaplaukės katės išvestos XIX a. pabaigoje. To meto parodose dalyvaudavo vien britų turtuolių katės, atvežtos iš Rytų šalių. Visgi daugelis kačių mylėtojų laikė ir paprastas namines kates, kurios negalėjo parodose varžytis su egzotiškos išvaizdos Siamo ir kitų kačių pirmtakėmis, todėl nuspręsta išvesti grynai britišką veislę, kuri būtų lygiavertė liesoms trumpaplaukėms katėms iš Rytų. Veislininkų siekiamu idealu tapo tvirto angoros (persų kačių veislės pradininkės) kūno sudėjimo, bet trumpo plauko katė.

Buvo atrinktos masyvios naminės katės ir sukryžmintos su persų ilgaplaukėmis katėmis. Iš pradžių siekta, kad naujosios veislės katės būtų melsvos, nes tuo metu tai buvo madingiausia spalva.

Pradėjus vykdyti kačių atranką, 1871 metais jos pirmą kartą buvo pristatytos kačių parodoje.

Maždaug tuo pačiu metu skandinavai irgi stengėsi išvesti trumpaplaukių kačių veislę iš naminių kačių. Tačiau čia, priešingai nei Britanijoje ir kitose šalyse, veislininkai nemišrino naminių kačių su „persių“ pirmtakėmis. Taip siekta išsaugoti veislės grynumą. Dėl to kilo painiava. Europos katėms taikytas vienas standartas, tačiau trumpaplaukės, veisiamos Nyderlanduose, Vokietijoje ir kitur, nesiskyrė nuo britų kačių, tačiau į skandinavų kates panašios nebuvo.

Skandinavai nuolat įsiveždavo britų trumpaplaukių kačių ir dalyvaudavo parodose. Dvi veislės vertintos pagal tą patį standartą. Galiausiai Europos trumpaplaukių kačių augintojams įgriso ši situacija ir jie kreipėsi į kačių augintojų organizaciją, prašydami atskirti dviejų tipų veisles. Prašymas 1982 m. patenkintas. Nuo tada Europos trumpaplaukėmis katėmis vadinamos tik skandinaviško tipo katės. Mišrūnės su persų kačių protėviais pavadintos britų trumpaplaukėmis katėmis.

Ir šiandien, norint išsaugoti veislės tipą, britų trumpaplaukės katės poruojamos su persų ilgaplaukėmis.

Charakteris

Tai ramios, malonios katės. Pakančios, lengvai prisitaiko. Jaunikliai ir dvejų ar trejų metų amžiaus labai žaismingi, vėliau nurimsta, tampa nebe tokie judrūs. Britų trumpaplaukės katės gerai jaučiasi vienos, tačiau mėgsta bendravimą ir švelnumą. Jei yra labai nepatenkintos, tai parodo, tačiau nėra įkyrios. Daugumoje šios veislės katės nemėgsta būti nešiojamomis, bet lydi šeimininką ir būna šalia.

Dėl melancholiško būdo paprastai gerai sutaria su kitomis katėmis, šunimis ir vaikais. Svarbus ir tinkamas šių kačių auklėjimas.

Fizinės savybės

Britų trumpaplaukės, tai stambios katės, laikomos vienomis didžiausių tarp kačių. Šioje veislėje stipriai pasireiškia lytinis dimorfizmas, kai katinai yra pastebimai didesni ir platesni, negu patelės, ir jie sveria apie 4.1–7.7 kilogramus, nors būna ir gerokai sunkesnių egzempliorių, o katės 3.2–5.4 kg. Tokie katinai brandą pasiekia apie trečius-ketvirtus savo gyvenimo metus.

Šių kačių kūnas yra kresnas, nugara trumpa ir lygi, krūtinė gili, pečiai stiprūs, galva apvali, skruostikauliai putnūs, kaklas trumpas ir storas, nosis plati, trumpa, be įlinkio, smakras gilus ir tvirtas, o jo galiukas - vienoje vertikalioje linijoje su nosies galiuku. Ausys mažos, plačios ties pagrindu, toli viena nuo kitos, pastatytos 45% kampu, kad sutaptų su galvos kontūru. Akys didelės, apvalios. Kojos yra trumpos su apvaliomis letenomis. Uodega stora, buka, gana trumpa. Kailis trumpas, stangrus, pokailis turi būti tankus. Kailis skaitomas veislę formuojančiu faktoriumi ir visų felinologinių sistemų parodose, ekspertizės metu sertifikuotais teisėjais jam yra visumoje skiriama daugiausiai balų, net 35 iš 100.

Ši veislė pasižymi sunkiu skeletu, todėl reikalauja specialios mitybos, kurioje kalcio ir fosforo santykis suaugusioms katėms, būtų nuo 1,2 prie 1, o augančioms iki 1,6 prie 1, todėl nesubalansuotai maitinant, katės vystosi nepilnaverčiai. Taip pat teisinga mityba padės išlaikyti kailį geresnės formos.

Spalvos ir marginimas

Šiuo metu spalvų ir raštų yra priskaičiuojama virš 100.

Vienspalvės katės

Dvispalvė britų trumpaplaukė katė

Vienspalvės britų trumpaplaukės būna baltos, juodos, melsvos, rausvos, kreminių, šokolado ir alyvinių atspalvių. Vienspalvių kačių akys paprastai vario arba oranžinės spalvos. Baltos „britės“ gali turėti mėlynas arba skirtingų spalvų akis. Veisime naudojamoms baltos spalvos katėms privaloma patikrinti klausą, kadangi jos gali negirdėti viena ausimi.

Vienspalvės katės, išskyrus baltąsias, neturi dėmių. Toks kailis nuo šaknies iki galiukų yra vienodos spalvos. Kai kurių vienspalvių kačiukų kailis būna vos pastebimai rainas. Šie neryškūs ruožai vadinami dryžių pėdsakais.

Mėlynos spalvos katės, vadinamos "klasikinėmis", yra stambesnės negu kitų spalvų, kadangi pastarosios buvo maišytos su kitų veislių atstovais, spalvoms išgauti ir užtvirtinti.

Margos katės

Tai spalvotos katės su baltais lopais. Pavadinimas priklauso nuo baltų dėmių didumo ir pobūdžio. Geriausiai žinomos dvispalvės ir trispalvės „britės“. Abiem atvejais balti lopai neturi sudaryti daugiau kaip trečdalio viso kailio paviršiaus.

Margos katės, kurių kailis beveik baltas, vadinamos vanais ir arlekinais. Arlekinas turi vieną ar daugiau spalvotų dėmių ant galvos, kelias nedideles dėmes ant kūno ir spalvotą uodegą. Vano spalvota tik galva ir uodega.

Naujausios margų kačių grupės spalvos ir piešiniai – šokolado ir baltos spalvos bei rainos su balta spalva.

Vėžlio kiauto piešinio britų trumpaplaukė katė

Vėžlio kiauto piešinio katės

Britų trumpaplaukės, kurių kailį sudaro skirtingų spalvų lopai (be baltų), vadinamos vėžlio kiauto piešinio katėmis. Dažniausiai patelės, kadangi tikimybė, kad patinai gims trispalviais - 1 prie 10000 ir jie būna nevaisingi. Šių kačių kailio spalvoti lopinėliai turi būti maži ir lygiai susimaišę – raštas panašus į marmurą.

Pagrindinės spalvos – juoda, melsva, šokolado, alyvų, antroji spalva visada rausva arba kreminė. Akys vario arba oranžinės spalvos.

Rainos katės

Rainos „britės“ būna keturių rūšių: taškuotos, tigro kailio piešinio, dėmėtos ir marmuro piešinio. Paprastai juodos, rausvos arba melsvos.

Rainumas ryškus. Populiarios rainos katės su sidabro spalvos poplaukiu. Akys vario arba oranžinės spalvos. Sidabraspalvių rainių akys gali būti ir žalios.

Sidabraspalvės katės

Sidabrinį šių kačių poplaukį lemia genas, vadinamas inhibitoriumi: jis trukdo pigmentui gamintis ties plauko pagrindu. Tai reiškia, kad kiekvienas plaukelis pašaknėje

iš dalies be pigmento ir atrodo sidabrinis. Likęs plaukas įprastos pigmentacijos ir gali būti juodas, rausvas ir t. t. Reikia atskirti vienspalves kates ir raines sidabraspalviu poplaukiu. Vienspalvė katė, turinti geną inhibitorių, vadinama dūmo atspalvio kate.

Šešėliuotos katės kiekvieno plauko spalvotas maždaug trečdalis, o šinšilos – aštuntadalis. Šitaip vadinamos tik tos katės, kurių pigmento spalva juoda arba panaši į juodą: melsva, šokolado, alyvų. Jei pigmentas rausvas ar kreminis, katė vadinama kamėja. Jei pigmento turi tik aštuntadalis plauko, katė vadinama „kate su šydu“.

Katės su žymėmis

Tai naujausia britų trumpaplaukės katės spalva. Norėdami išvesti tokį poveislį, veislininkai mišrino persų kates su žymėmis ir persų kates.

Kačių su žymėmis kūno ir ausų, snukio, letenų, uodegos spalvos kontrastas yra ryškus. Daugumos šių kačių akys yra šviesiai mėlynos.

Šaltiniai

• Esther J.J. Verhoef-Verhallen. Kačių enciklopedija, vert. Danguolė Žalytė. Vilnius: Aktėja, 2002.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.