Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Britų Indija (angl. British India, British Raj) – Britanijos kolonijinei imperijai pavaldi feodalinė valstybė Pietų Azijoje. Apėmė dabartinę Indiją, Pakistaną, Bangladešą, Mianmarą, egzistavo nuo 1858 m. iki 1947 m. Koloniją sudarė tiek tiesioginės valdos, tiek vasalinės kunigaikštystės. Turėjo dalinę autonomiją ir buvo vienintelė kolonija, kuri priklausė Tautų Lygai (vėliau JTO), savarankiškai dalyvavo Olimpinėse žaidynėse.

Britų Indija
angl. British Raj
Britų imperijos kolonija

 

1858 – 1947
 

Flag herbas
Vėliava Herbas
Location of Indija
Location of Indija
Britų Indija 1936 m.
Sostinė Kalkuta (1858–1912)
Naujasis Delis (1912–1947)
Kalbos Anglų, urdu
Politinė struktūra Britų imperijos kolonija
Imperatorius
 1858–1901 Viktorija
 1901–1910 Eduardas VII
 1910–1936 Jurgis V
 1936 Eduardas VIII
 1936–1947 Jurgis VI
Parlamentas Imperatoriškoji įstatymų leidžiamoji taryba
Istorija
 - Panaikinta Rytų Indijos kompanija 1858 m. rugpjūčio 2 d.
 - Indijos padalijimas 1947 m. rugpjūčio 14 d.
Valiuta Indijos rupija

Anksčiau buvo Britų Rytų Indijos kompanijos valda, tačiau po Sipajų sukilimo 1857–1858 m. kompanija panaikinta ir sudaryta kolonija, valdoma Anglijos monarcho per generalgubernatorių. Nors vietiniai indų monarchai turėjo dalinę savivaldą, tačiau Anglijos monarchas buvo vyriausias kolonijos valdovas (nuo 1876 m. karalienė Viktorija buvo tituluojama Indijos imperatore). 1935 m. Indijai suteikta autonomija. 1942 m. Mahatma Gandis pradėjo pilietinio nepaklusnumo kampaniją, dėl kurios britai buvo priversti Indijai suteikti visišką nepriklausomybę. 1947 m. kolonija subyrėjo į Indijos sąjungą (iš jos susidarė Indija), Pakistano dominiją (iš jos susidarė Pakistanas ir Bangladešas) bei Britų Birmą (iš jos susidarė Mianmaras).