Breisgau Freiburgas

Breisgau Freiburgas (vok. Freiburg im Breisgau) – miestas Vokietijos pietvakariuose, Badeno-Viurtembergo žemėje, netoli Prancūzijos sienos, Švarcvaldo kalnų vakariniame šlaite.

Breisgau Freiburgas vok. Freiburg im Breisgau



Breisgau Freiburgas 48°0′0″ š. pl. 7°51′0″ r. ilg. / 48.00000°š. pl. 7.85000°r. ilg. / 48.00000; 7.85000 (Breisgau Freiburgas)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Vokietija
Žemė	Badenas-Viurtembergas
Regionas	Freiburgo regionas

Įkūrimo data	1091

Gyventojų (2014 m.)	222 203
Plotas	153,07 km²
Tankumas (2014 m.)	1 452 žm./km²
Altitudė	278 m

Pašto kodas	79098–79117
Tel. kodas	0761
Tinklalapis	www.freiburg.de
Vikiteka	Breisgau Freiburgas

Kirčiavimas	Breĩsgau Freĩburgas

Gyventojų 2018 metais buvo apie 230 000 - ketvirtas pagal dydį miestas žemėje.

Istorija redaguoti

1120 m. Cėringeno grafai įkūrė laisvos prekybos miestą, iš čia Freiburgo pavadinimas: Freiburg – laisvasis miestas. 1218 m. jis atiteko Uracho grafams, kurie nuo tada titulavosi Freiburgo grafais, 1368 m. – Habsburgams. 1525 m. miestą užėmė sukilę valstiečiai, per 1618–1648 m. Trisdešimties metų karą – 1632 m. ir 1638 m. švedai, 1644 m. – bavarai. 1677–1697 m., 1744–1748 m. per Austrijos įpėdinystės karą miestą buvo užėmę prancūzai. Vėliau perduotas Badenui. Per Antrąjį pasaulinį karą beveik visas Freiburgo senamiestis sugriautas.

Architektūra redaguoti

Išliko XIII a. gynybinių sienų griuvėsiai su dviem vartais.

Bažnyčios:
- Romaninė gotikinė Švč. Mergelės Marijos katedra (XIII a., perstatyta XIV a. – XV a., presbiterija, 1354–1513 m., architektas J. fon Gmiundas, Švč. Kapo koplyčia, apie 1330 m., su XVI a. skulptūromis, didysis altorius, 1517 m., tapyba dail. H. Baldungo, akmeninė sakykla, 1561 m.).
- Gotikinė pranciškonų bažnyčia (1260 m., perstatyta XIV a.),
- Dominikonų bažnyčia (XVII a.),
- Jėzuitų bažnyčia (1685–1705 m.).

Rūmai (XI a.–XIII a., perstatyti baroko stiliumi XVI a. – XVIII a.),
Freiburgo universiteto pastatai (1457 m.),
Renesansinė rotušė (1558 m.).

Ekonomika redaguoti

Geležinkeliai į Karlsruję, Bazelį (Šveicarija). Išplėtota mašinų, tiksliųjų prietaisų gamyba, elektrotechnikos, chemijos (farmacija) pramonė. Turizmo centras.

Kultūra, švietimas redaguoti

Yra Freiburgo universitetas, Freiburgo muzikos universitetas, Freiburgo pedagogikos universitetas, mokslinio tyrimo institutai, tarp jų – vynininkystės, teatrai. Miesto muziejus, miesto istorijos muziejus, gamtos mokslų muziejus, augustinų muziejus, šiuolaikinio meno muziejus ir kt. Planetariumas.

Lietuviai redaguoti

XVI a. – XVII a. Freiburgo universitete studijavo lietuvių didikų vaikai. 1944 m. Freiburgo karo pabėgėlių stovykloje įkurdinta apie 350 lietuvių. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje mieste įsikūręs slaptas lietuvių komitetas (Vladas Požėla, Pranas Raulinaitis, Domas Krivickas, kun. Pranas Gaida-Gaidamavičius, Jonas Kardelis, Jonas Viliušis) informavo lietuvių pabėgėlius aktualiais klausimais, nuo 1945 m. oficialiai atstovavo lietuviams. 1945–1949 m. lietuviai rotaprintu spausdino biuletenį (redaktoriai V. Požėla, J. Kardelis) ir satyros laikraštį, turėjo chorą (vadovas J. Mačiulis), šokių grupę (E. Klimaitė), 1946–1949 m. išleido 14 knygų. 1946–[[1949 veikė lietuvių Dailės ir amatų mokykla (žymiausia lietuvių išeivijos aukštoji dailės mokykla). 1946–1948 m. Freiburge buvo surengtos P. Augiaus, A. Galdiko, V. K. Jonyno, V. Kasiulio, V. Petravičiaus, V. Rato-Rataiskio, T. Valiaus darbų parodos. 1947 m. įsteigtas Lietuvių dailės institutas skyrė premijas dailininkams, rengė kultūrines diskusijas, parodas, išleido dailės leidinių. Lietuvių studijavo ir Freiburgo universitete. 1949–1950 m. dauguma lietuvių išvyko į JAV ir kitas šalis.^[1]