Brana
Brana arba p-brana – tam tikra matematinė koncepcija stygų teorijoje, (daugiausia M teorijoje). Kintamasis p nurodo branos dimensiją. Pavyzdžiui, 0-brana primena taškinę dalelę, tik turi visiškai kitokias savybes; 1-brana yra styga; 2-brana – tam tikra membrana. Nuo šio termino ir kilo įvairias dimensijas galinčios turėti struktūros pavadinimas „brana“.
Kiekviena brana, sklisdama erdvėlaikiu, „brėžia“ p+1 dimensijos pasaulinį tūrį.
Iki M teorijos manyta, jog egzistuoja tik viena fundamentinė visatos sudedamoji dalis – styga (1-brana). M teorija, sujungusi penkias superstygų teorijas, pridėjo dar vieną, tik šį kartą daugiamatę sudedamąją dalį – braną. Šie objektai nepasireiškia perturbacijos teorijoje.
Stygų teorijoje nagrinėjamos kelių rūšių branos (tai susiję su skirtingomis superstygų teorijomis). Dažniausiai nagrinėjamos:
- fundamentinė styga ir (fundamentinės IIA stygos) magnetinis dvynys NS5-brana[1].
- D-branos (arba D-p-brana, kai siekiama nurodyti erdvinę dimensiją) – tam tikra branos užpildyta sritis, kurioje juda atviros stygos galai. Remiantis supersimetrija gali egzistuoti ir stygos, kurių vienas galas pritvirtintas vienoje branoje, kitas – kitoje[2].
- M2-brana (11 matmenų supermembrana M teorijoje[1]) ir magnetinis dvynys M5-brana[1].
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 John Schwarz. „From Superstrings to M Theory“, Physics Reports, tomas 315, 1999.
- ↑ P. K. Townsend. „Four Lectures on M-theory“, 1996.