Brūkšnelis

Skyrybos ženklai
apostrofas ( ' ) ( ’ ) skliausteliai ( ( ) ) ( [ ] ) ( { } ) ( ⟨ ⟩ ) dvitaškis ( : ) kablelis ( , ) brūkšnys ( ‒ ) ( – ) ( — ) ( ― ) daugtaškis ( … ) ( ... ) šauktukas ( ! ) taškas ( . ) brūkšnelis ( - ) ( ‐ ) klaustukas ( ? ) kabutės ( ‘ ’ ) ( “ ” ) ( „ “ ) ( « » ) kabliataškis ( ; ) pasvirasis brūkšnys ( / ) tarpas (   ) skirsnis ( § )
Tipografiniai ženklai
ampersandas ( & ) žvaigždutė ( * ) eta ( @ ) pasvirasis kairinis brūkšnys ( \ ) laipsnis ( ° ) grotelės ( # ) tildė ( ~ ) vertikalusis brūkšnys ( | ) dalybos ženklas ( ÷ )

Brūkšnelis (-) – skyrybos ženklas, skirtas kelti žodžiams į naują eilutę, ar jungti sudėtinio žodžio dalims. Gramatiniuose tekstuose juo skiriamos šiaip kartu rašomo žodžio dalys, pažymimi priešdėliai bei priesagos.

Lietuvių kalboje brūkšneliu jungiami du sintaksiškai lygiaverčiai daiktavardžiai, reiškiantys vieno daikto ar reiškinio pavadinimą, pavyzdžiui, lopšelis-darželis. Brūkšnelis gali būti rašomas ir tarp dviejų sintaksiškai lygiaverčių būdvardžių, reiškiančių vieną kompleksinę daikto ypatybę, pavyzdžiui, politinė-socialinė santvarka. Brūkšnelis skiriasi nuo ilgesnio, kitas paskirtis turinčio brūkšnio.

Skiriasi jis ir nuo matematikoje vartojamo minuso ženklo. Tačiau senesnėse ISO 646 aplinkose bei neretai informatikoje apskritai dažniausiai visoms trims paskirtims vartojamas vienas simbolis, kurio ASCII kodas lygus 2D (šešioliktainėje sistemoje). Tas pats kodas (U+002D) brūkšneliui tebevartojamas ir Unicode.

Istorija

Manoma, jog brūkšnelį apie 1455 m. pasiūlė spausdinimo mašinos išradėjas Johannes Gutenberg. Jo presas reikalavo vienodo ilgio eilučių, o tarpo ilgis buvo fiksuotas. Todėl išradėjas ties eilutės pabaiga įterpė brūkšnius, kurie, jei reikia, pertraukdavo ir žodį (likusi žodžio dalis buvo spausdinama naujoje eilutėje). Tačiau J. Gutenbergo brūkšniai nėra horizontalūs (jie pasvirę 60 laipsnių).

Žodžių kėlimas į naują eilutę

Ir dabar brūkšnelis paprastai reiškia, jog toje vietoje, jei reikia, žodis gali būti keliamas į naują eilutę. Tačiau šiuolaikiniai tekstų procesoriai bei (jau nuo seno) spaustuvių mašinos dešinę paraštę gali išlyginti ir naudodami kintamo ilgio tarpus. Visgi kartais tenka kelti į naują eilutę, nes išlyginimui reikalingi tarpai būtų pernelyg platūs:

Žodžiai nekeliami		Žodžiai keliami
Rašomosios       mašinėlės paprastai turėdavo ir ilgą brūkšnį,		Rašomosios mašinėlės papras- tai turėdavo ir ilgą brūkš- nį,

Dažniausiai kelti prireikia, jei žodžiai ilgi, taip pat, jei teksto eilutės trumpos. Keliant žodžius, taip pat sutaupoma vietos. Tekstų procesoriai taip pat atpažįsta „nematomo brūkšnio“ kodą (HTLM & shy;), kuris nurodo, jog toje vietoje prireikus žodį galima kelti į naują eilutę (įterpiant brūkšnelį). Žodžius galima kelti tik ties skiemens riba, kurią aptikti automatiškai nėra paprasta. Jei, priešingai, žodžio ties brūkšneliu skelti neleistina, vartojamas „nepertraukiamo brūkšnelio“ simbolis).

Datos

Pagal Europos Sąjungoje galiojančius ISO 8601, EN 28601 bei DIN 5008 standartus data turi būti rašoma skiriant metus, mėnesį bei dieną brūkšneliu, pavyzdžiui 2012-01-20 (2012 metų sausio 20 diena).

Kodai

Simbolis	Unicode	Naudojimas
-	U+002D	Senas ASCII kodas, ir dabar neretai naudojamas visoms trims (brūkšnelio, brūkšnio bei minuso) paskirtims.
‐	U+2010	Brūkšnelis
kel- ti	U+00AD (HTML ­)	Nurodo jog prireikus žodis čia gali būti keliamas į naują eilutę, pridedant brūkšnelį.
‑	U+2011	Brūkšnelis ties kuriuo neleidžiama kelti į naują eilutę
⁃	U+2043	Paryškintas, naudojamas punktams vardinti (angl. hypen bullet)
֊	U+058A	Armėniškas
᐀	U+1400	Kanadietiškas silabinis
᠆	U+1806	Mongoliškas