Bitinija ir Pontas

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Bitinija ir Pontas buvo Romos provincija Mažojoje Azijoje. Ji maždaug atitiko dabartinės Turkijos šiaurės vakarinę dalį. Provincija kontroliavo istorinius Bitinijos ir Paflagonijos regionus ir Ponto regiono vakarinę dalį.

Bitinija ir Pontas
lot. BITHYNIA ET PONTUS
gr. Επαρχία Βιθυνίας και Πόντου

 

64 m. pr. m. e. – VII a.
Valstybė Romos imperijos vėliava Romos imperija
Diecezija (nuo IV a.) Ponto diecezija
Administracinis centras Nikomedija

Raida redaguoti

Prieš įsigalint romėnams, šias žemes kontroliavo nepriklausomos Bitinijos karalystė ir Ponto karalystė. 74 m. pr. m. e. Bitinijos karalius Nikomedas IV mirdamas paliko savo karalystę Romos Respublikai, kuri priėmė sprendimą jos vietoje įkurti provinciją. Tačiau pasinaudodamas suirute, Ponto karalius Mitridatas VI užėmė Bitiniją. Todėl jos statusas liko neaiškus iki 64 m. pr. m. e., kuomet romėnai galutinai atkūrė kontrolę Bitinijoje, o kartu ir nukariavo Pontą. Tais pačiais metais Bitinijos teritorija kartu su Ponto karalystės vakarinėmis teritorijomis formaliai sujungtos į Bitinijos ir Ponto provinciją.

Provincijos sostine tapo Nikomedija, nors joje buvo ir kiti stiprūs miestai, tokie kaip Nikėja, Amisas, Sinopė ir kt. 73 m. jai priskirtas ir Bizantijus.

 
Ponto diecezijos provincijos apie 400 m.

Po III a. pabaigos Diokletiano administracinių reformų Bitinijos ir Ponto provincija padalinta į tris dalis. Vakariausia dalis su sostine Nikomedija liko vadinama Bitinija, centrinėje dalyje įkurta Paflagonija, o rytinėje – Diospontas. Visos jos priklausė Ponto diecezijai. VII a. Bizantijos imperijos administracinės reformos metu Bitinijos provincija paversta Optimatų tema.