Birjanis (biryani, biriani, briyani; urd. بریانی‎, hind. बिरयानी) – tradicinis ryžių pagrindu gaminamas Azijos šalių patiekalas, kilęs iš Indijos subkontinento.[1][2] Tai vienas iš indiškos virtuvės patiekalų, mėgstamas visoje Indijoje, taip pat paplitęs Pakistane, Irane, Šri Lankoje, Tailande. Patiekalo pavadinimas kildinamas iš persų kalbos žodžio „berya“, reiškiančio „keptas“, kuomet viduramžių Indijos musulmonų bendruomenėse ši kalba buvo įprasta. Patiekalui paruošti reikia ilgagrūdžių ryžių basmati, mėsos (vištienos, ožkos, jautienos, krevečių, žuvies), daržovių arba kiaušinių.

Patiekalas su vištiena, Šri Lanka

Kaip ir kiti patiekalai, birjanis ruošiamas įvairiais būdais, priklausančiais tiek nuo kultūros, tiek nuo virtuvės šefo patirties. Dažniausiai tai užkeptų ryžių, sluoksniuotų su vištiena, aviena ar daržovėmis patiekalas. Patiekale naudojama daug indiškų prieskonių, o vištiena kepama savo sultyse. Paruoštas patiekalas panašus į plovą, bet birjanio sudėtyje yra daugiau padažų ir ilgiau troškinama su pagardais. Vietoj vištienos galima dėti ir avieną, ar avieną ir vištieną kartu. Vegetariškas birjanis gaminamas be mėsos, tik su daržovėmis ar jūrų gėrybėmis. Patiekalui pagardinti dedama įvairių prieskonių: gvazdikėlių, cinamono, lauro lapų, kalendros. Kartais naudojamas ir brangus prieskonis šafranas. Kai kuriose šalyse birjanis gardinamas ghi sviestu, riešutais, razinomis.

Birjanis ir plovas redaguoti

Kulinarijos žinovai įžvelgia skirtumų tarp birjanio ir plovo, arba pulao.[3][4] Jei birjanis yra pagrindinis patiekalas valgio metu, tai pulao paprastai yra antrinis papildymas prie didesnio maisto. Birjanis ruošiamas mėsą ir ryžius apverdant atskirai, o po to juos sudedant sluoksniais tolesniam troškinimui. Pulao yra vieno puodo patiekalas: mėsa ir ryžiai verdami kartu, kol skystis absorbuojamas. Tačiau žinomi pulao receptai, kur ryžiai ir mėsa verdami atskirai, vėliau sumaišomi prieš paruošiant gatavą patiekalą. Birjaniui būdinga daugiau ir aštresnių prieskonių.[3][5]

Šaltiniai redaguoti

 
  1. Karan, Pratibha (2012). Biryani. Random House India. ISBN 978-8-18400-254-6.
  2. Sanghvi, Vir (2010-02-27). „Everything you want to know about biryani“. Hindustan Times. Nuoroda tikrinta 2016-14-07. {{cite news}}: Patikrinkite date reikšmes: |access-date= (pagalba)
  3. 3,0 3,1 Shaffer, Holly (2012). „6: Dum Pukht“. In Ray, Krishnendu; Srinivas, Tulasi (eds.). Curried Cultures: Globalization, Food, and South Asia. University of California Press. pp. 124–. ISBN 978-0-520-27011-4.
  4. Taylor Sen, Colleen (2014). Feasts and Fasts: A History of Food in India. Reaktion Books. pp. 194–195. ISBN 9781780233918.
  5. Sharar, ʻAbdulḥalīm (1989) [1913]. Lucknow: The Last Phase of an Oriental Culture (Hindustan Men Mashriqi Tamaddun ka Akhri Namuna). Vertė E.S. Harcourt; Fakhir Hussain. Oxford University Press. ISBN 978-0-19-562364-2.