Birštono piliakalnis

Birštono piliakalnis

Birštono piliakalnis (Vytauto kalnas)
Birštono piliakalnis
Birštono piliakalnis
Koordinatės
54°35′49″ š. pl. 24°02′01″ r. ilg. / 54.59694°š. pl. 24.03361°r. ilg. / 54.59694; 24.03361
Vieta Birštono savivaldybė
Seniūnija Birštono seniūnija
Aukštis 13-20 m
Plotas 70 x 35
Priešpilis gyvenvietė
Naudotas I-II tūkstantmetis
Žvalgytas 1953

Birštono piliakalnis arba Vytauto kalnas (AR24) – piliakalnis Birštono savivaldybės teritorijoje, Nemuno dešiniajame krante, 0,35 km į pietus nuo Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčios.

Piliakalnis redaguoti

 
Stogastulpis papėdėje (skulpt. I. Užkurnys)

Piliakalnis apjuostas daubų. Šlaitai statūs, 13–20 m aukščio. Aikštelė ovali, apie 70 x 35 m dydžio, jos šiaurės vakarų dalis suardyta - iškastos vandentiekio rezervuaro duobės. Piliakalnio pietinėje papėdėje yra senovės gyvenvietės liekanų. Piliakalnis apaugęs medžiais ir krūmais. Iš šiaurės pusės griovys jungia piliakalnį su gretima aukštuma. Piliakalnis ir aukštuma sujungti laiptais.

Tyrimai redaguoti

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1953 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Rasta lipdytos grublėtu paviršiumi ir žiestos keramikos.[1] Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. 1968 m. archeologai nustatė piliakalnio teritoriją.

Istorija redaguoti

Birštono piliakalnis nuo seno apipintas legendomis ir padavimais. Sakoma, kad čia po medžioklių ilsėdavęsis Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas.[2] XIV a. pabaigoje ir vėliau piliakalnyje stūksojo tvirta, sunkiai paimama medinė Birštono pilis (pasak Burgundijos diplomato Žilibero de Lanua, 1414 m. nedidelė pilies pastatų dalis buvo plytų mūro), galbūt vienaamžė su pirmąja Punios pilimi. Ją supo gilios, šaltiniuotos raguvos, pelkė, gilus griovys, pylimas ir įtvirtinta papilio gyvenvietė. Pilyje veikė Ldk medžioklės dvaras; XIX a. buvusi Birštono pilies vieta vietos žmonių vadinta Užkeiktu dvaru.

Vytauto laikais Birštonas buvo strategiškai svarbi LDK vietovė. Medinė pilis ne kartą pulta kryžiuočių. XIVXVI a. pilyje apsistodavo didieji kunigaikščiai ir didikai, atvykdavę į šiose vietose rengtas medžiokles; kartais pilis tapdavo prieglobsčiu nuo priešo kariuomenės besislepiantiems apylinkių gyventojams. 1473 m. Birštono pilyje nuo šalyje siautusio maro su šeima slėpėsi Ldk Kazimieras Jogailaitis. Pilis netekusi gynybinės reikšmės ir nunykusi XVXVI a..

Galerija redaguoti

Aplinkiniai piliakalniai

  Prienlaukio piliakalnis 12 km Žarijų II piliakalnis 4 km Pašventupio piliakalnis 10 km
Pelekonių I piliakalnis 9 km
 
Pašlavančio piliakalnis 17 km
     
     
     
Paukščių piliakalnis 14 km
Naravų piliakalnis 3,5 km Punios piliakalnis 13 km
Rombonių piliakalnis 17 km
Šilėnų piliakalnis (Birštonas) 8 km
Gerulių (Stakliškės) piliakalnis 17 km

Šaltiniai redaguoti

  1. Vytautas DaugudisBirštono piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 228 psl.
  2. Mūsų paveldas
  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. t.2
  • Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998.

Nuorodos redaguoti