Besisukančios durys

Besisukančios durys (angl. revolving door) – asmenų judėjimas iš privataus sektoriaus į viešąjį ir atvirkščiai, kai darbo patirtis dirbant viename sektoriuje yra panaudojama naudos siekimui perėjus dirbti į kitą sektorių. Taip gali būti priimami verslui ar įmonei palankūs sprendimai, jei jose anksčiau dirbęs asmuo pradeda dirbti tam tikroje viešojo sektoriaus srityje.

Pavyzdžiui, Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, 75 % naujų Jungtinės Karalystės valstybės tarnautojų yra atėję ne iš viešojo sektorius. Po darbo valstybinėse įstaigose jie planuoja grįžti į privatų sektorių.[1]

Tipai redaguoti

Paprastai skiriamos 3 „besisukančių durų“ formos[2]:

  • Iš verslo į valdžią - kai buvę įmonių vadovai ir verslo lobistai paskirti į aukštus valstybinius postus priima bei įgyvendina verslui palankius įstatymus. Šis elgesio modelis dar vadinamas „atvirkščiai besisukančiomis durimis“.
  • Iš valdžios į verslą - kai buvę valstybės tarnautojai pereina į pelningas privataus sektoriaus pozicijas, kur jie gali naudoti sukauptą patirtį ir nesąžiningai pasipelnyti, pavyzdžiui, iš viešųjų pirkimų.
  • Iš valdžios į lobizmą - kai buvę įstatymų leidėjai bei vykdomosios valdžios atstovai tampa lobistais ir naudojasi pažintimis tam tikrų įmonių interesams remti.

Padariniai redaguoti

Jei dėl „besisukančių durų“ yra pažeidžiamos konkurencijos sąlygas, tai neigiamai paveikia ekonomiką, viešųjų paslaugų ir prekių teikimą. Jis taip pat prisideda prie mažo visuomenės patikėjimo valdžia ir atskiromis jos institucijomis, nes įtvirtina žmonių įsitikinimą, jog valdžia atstovauja ne viešajam interesui, o asmeniniams ar privataus sektorius interesams.

Tačiau viešojo ir privataus sektorius bendradarbiavimas gali turėti ir teigiamų pokyčių visuomenėje – ekspertų judėjimas tarp sektorių padeda diegti inovacijas, vyksta patirčių mainai, dalinamasi skirtingais požiūriais.

„Besisukančių durų" darbo grupė redaguoti

Besisukančių durų Darbo grupė buvo įkurta 2005 metais JAV. Ją sudaro verslo, pilietinės visuomenės ir valstybinių institucijų atstovai, kurie skatina skaidriai teikti viešąsias paslaugas ir užtikrinti interesų konflikto prevenciją. Ši grupė yra iškėlusi dvejopą tikslą – pirma, šviesti visuomenę apie besisukančių durų reiškinį ir jai taikomą reglamentavimą bei jo trūkumus, antra, teikti pasiūlymus bei priemones, kurios padėtų įgyvendinti numatytą besisukančių durų teisinį reglamentavimą.

Reguliavimas redaguoti

Reguliavimu stengiamasi ne užkirsti kelią privataus ir viešojo sektorių bendradarbiavimui, kuris gali būti naudingas, tačiau apsaugoti visuomenę nuo piktnaudžiavimo.[3] Kai kurios valstybės reguliuoja asmenų įsidarbinimą taip vengdamos interesų konflikto. Tačiau dauguma šalių šio reguliavimo neturi. Atliktus ES šalių teisinės bazės analizę paaiškėjo, kad maždaug 50 % interesų konflikto situacijų teisiškai nėra reguliuojamos, ypač besisukančių durų elgesio modelis.[4] Siekiant efektyvaus besisukančių durų reguliavimo vien teisės aktų nepakanka. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Kanadoje, jų prevencija įtvirtinta elgesio kodeksuose. Keliose šalyse yra numatytas vadinamas „atvėsimo“ (ang. Cooling-off) laikotarpis, per kurį viešame sektoriuje dirbęs asmuo negali užsiimti tokia pačia veikla privačiame sektoriuje. Tokį periodą yra nustačiusios Airija, Lenkija, Japonija, Olandija ir kitos. Pavyzdžiui, pagal Australijos Lobistų elgesio kodeksą (2008 m.), 12 mėn. Po valstybės tarnybos negalima dalyvauti lobistinėje veikoje.[5] Taip siekiama užkirsti kelią daryti įtaką valstybinio sektoriaus sprendimams.

Besisukančių durų reguliavimas Lietuvoje
  • Privačių interesų deklaravimas. Remiantis LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu, valstybės tarnyboje dirbantys asmenys bei kai kurie kiti (pavyzdžiui, politinių partijų pirmininkai) turi užpildyti privačių interesų deklaraciją. Ji perduodama Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, kuri gautas deklaracijas talpina savo internetiniame puslapyje.[6] Privatūs interesai- tai asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas.[7]
  • „Atvėsimo“ (angl. cooling-off) periodas. Tai LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostata, jog pasibaigus darbiniams santykiams valstybinėje įstaigoje asmuo vienerius metus negali dirbti a) įmonės vadovu, vadovo pavaduotoju, būti įmonės tarybos ar valdybos nariu; b) eiti kitas pareigas, tiesiogiai susijusias su sprendimų priėmimu įmonės valdymo, turto tvarkymo, finansų apskaitos ar kontrolės srityse.

Šaltiniai redaguoti

  1. OECD, ‘Post-Public Employment: Good Practices for Preventing Conflict of Interest’, Global Forum on Public Governance, 4-5 May (Paris, France: OECD, 27 April 2009)
  2. http://www.cleanupwashington.org/documents/RevovDoor.pdf Archyvuota kopija 2012-01-18 iš Wayback Machine projekto.
  3. http://www.cleanupwashington.org/documents/RevovDoor.pdf Archyvuota kopija 2012-01-18 iš Wayback Machine projekto.
  4. http://ec.europa.eu/dgs/policy_advisers/publications/docs/hpo_professional_ethics_en.pdf Archyvuota kopija 2010-07-05 iš Wayback Machine projekto.
  5. http://lobbyists.pmc.gov.au/conduct_code.cfm Archyvuota kopija 2012-01-06 iš Wayback Machine projekto.
  6. http://vtek.lt/vtek/index.php?option=com_content&view=article&id=367&Itemid=35 Archyvuota kopija 2011-02-23 iš Wayback Machine projekto.
  7. LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas. Įstatymas skelbtas: Žin., 1997, Nr. 67-1659