Beržininkai (Dūkštas)
| Beržininkai | ||
|---|---|---|
  Beržininkai |
||
| 55°32′17″š. pl. 26°22′19″r. ilg. / 55.538°š. pl. 26.372°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Utenos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Ignalinos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Dūkšto seniūnija | |
| Gyventojų | 20 | |
Beržininkai – kaimas Ignalinos rajono savivaldybėje, 5 km į šiaurės rytus nuo Dūkšto. Tyvuliuoja Beržininkų ežeras. Buvusi Beržininkų geležinkelio stotelė prie Dūkšto–Drujos geležinkelio.
Istorija redaguoti
Seniau Beržinkų palivarkas priklausė Smalvų dvarui ir įėjo į Dūkšto valsčiaus sudėtį.[2] XIX a. antroje pusėje šį palivarką su 200 ha žemės nusipirko apskrities girininkas Jonas Stankevičius. Su žmona Konstancija Bejnar jis užaugino du sūnus: miškininką Vaclovą (jam paveldėjimo keliu atiteko Beržininkai) ir Vladislovą, taip pat dukteris: Konstanciją, Eleną ir Stanislavą (pastaroji ištekėjo už garsaus Lietuvos pomologo Adomo Hrebnickio, kuris savo uošvio Jono Stankevičiaus sode surado ir aprašė dvi vietinių obelų veisles: Beržininkų ananasas ir Beržininkų avietinis. Hrebnickiai gyveno gretimame Rojuje).[3]
Iki mūsų dienų išlikusius dvaro pastatus nuo 1927 m. iki 1939 m. valdė už Vaclovo Stankevičiaus sūnaus Kazimiero ištekėjusi rašytoja Helena Stankiewicz, Lenkijos skaitytojams geriau žinoma kaip „Ponia iš Beržininkų“ (lenk. Pani na Berżenikach). Ostojos herbo bajorai Stankevičiai amžinam poilsiui atgulė Dūkštelių kapinėse.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. – 1925 m. | Dūkšto valsčius | Zarasų apskritis |
| 1926–1939 m. | Švenčionių apskritis | |
| 1939–1940 m. | Švenčionėlių apskritis | |
| 1940–1950 m. | Zarasų apskritis | |
| 1950–1959 m. | Beržininkų apylinkės centras | Dūkšto rajonas |
| 1959–1960 m. | Ignalinos rajonas | |
| 1960–1977 m. | Sokiškių apylinkė | |
| 1977–1995 m. | Dūkšto apylinkė | |
| 1995– | Dūkšto seniūnija | Ignalinos rajono savivaldybė |
Gyventojai redaguoti
 | |||||||
| 1902 m.[4] | 1921 m.[5] | 1931 m.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[7] | 1979 m.sur.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 106 | 111 | 113 | 85 | 97 | 109 | ||
| 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | 2021 m.sur.[12] | - | - | ||
| 60 | 44 | 30 | 20 | - | - | ||
| |||||||
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
- ↑ Berżeniki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 116 psl. (lenk.)
- ↑ Maria Brodzska-Bestry. Stankiewicze herbu Ostoja oraz Krazowscy
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- ↑ 7,0 7,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.