Benediktas Tiškevičius
| Benediktas Tiškevičius | |
|---|---|
| Tiškevičiai | |
| |
| Lelija (herbas) | |
| Gimė | 1801 m. rugpjūčio 22 d. |
| Mirė | 1866 m. rugpjūčio 11 d. (64 metai) Paryžiuje |
| Palaidotas (-a) | Raudondvario kapinės |
| Tėvas | Mykolas Juozapas Tiškevičius |
| Motina | Joana Karpytė |
| Sutuoktinis (-ė) | Vanda Vankevičiūtė (?) Karpytė |
| Vaikai | Liudgarda Tiškevičiūtė Joana Tiškevičiūtė Marija Tiškevičiūtė |
Benediktas Tiškevičius (lenk. Benedykt Tyszkiewicz, 1801 m. – 1866 m. rugpjūčio 11 d. Paryžiuje, palaidotas Raudondvaryje) – Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas.
Biografija redaguoti
Kilęs iš Lietuvos didikų Tiškevičių giminės antrosios Biržų šakos.[1] Tėvas Mykolas Juozapas Tiškevičius. Motina Joana Karpytė. Broliai Jonas Konstantinas Tiškevičius, Biržų valdytojas, Juozapas Mykolas Tiškevičius.
Šeima redaguoti
1826 m. vedė, pirmoji žmona Vanda Vankevič, dukterys:
- Liudgarda Tiškevičiūtė,
- Joana Tiškevičiūtė (1827–1848 m.), 1844 m. ištekėjo, vyras Mykolas Tiškevičius (1824–1854 m.)
- Marija Tiškevičiūtė (1833–1860 m.), 1852 m. ištekėjo, vyras Mykolas Tiškevičius (1824–1854 m.), sūnus Benediktas Henrikas Tiškevičius (1852–1935 m. JAV)
Antroji žmona iš Karpių giminės.
1846–1849 m. Kauno gubernijos bajorų maršalka. Rėmė 1863 m. sukilimą.
Dvarai redaguoti
1828 m. balandžio 23 d. iš Ferdinando Pliaterio tėvas jam nupirko Nemėžio dvarą. 1836 m. dvare iškilo dviejų aukštų mūriniai rūmai, kuriuose įsikūrė Vilniaus pavieto Tiškevičiaus dvarų vyriausioji administracija.
1835 m. iš Zabielų įsigijo Raudondvario pilį, ją restauravo, įkūrė parką. Pagal architekto L. C. Anichini projektą 1852–1857 m. pastatė Raudondvario bažnyčią, kurią Liudviko XV stiliumi dekoravo skulptorius ir dailininkas Mykolas Andriolis. Grafas joje ir palaidotas greta pirmosios žmonos.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Benediktas Tiškevičius. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 325 psl.