Benadiris

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šis straipsnis – apie istorinį regioną. Apie administracinį vienetą žiūrėkite Benadiris (administracinis regionas), apie buvusią koloniją – Benadirio kranto italų protektoratas

Somalio istorinis regionas Banaadir (بنادر)
Šalis	rytų Somalis
Tautos	somaliai (benadiriai)
Valstybės	Mogadišas, Adžuranas, Geledi, Hobio, Madžertinai, kt.
Miestai	Mogadišas, Merka, Barava

Benadiris, Banadiris (som. Banaadir, arab. بنادر = Banādir) arba Benadirio krantas – istorinis regionas Rytų Afrikoje, dabartinio rytų Somalio teritorijoje. Pavadinimas kilęs iš persų kalbos žodžio bandar, reiškiančio uostą. Pavadinimui pradžią davė stiprūs pakrantės uostai, tokie, kaip Mogadišas, Merka, Barava ir kt.

Geografija

Dažniausiai Benadiris buvo apibrėžiamas kaip pajūrio atkarpa tarp Džubos upės pietuose ir Guardafujaus kyšulio šiaurėje. Pagrindinė regiono dalis buvo pakrantė ties Mogadišo miestu, kur šiuo metu yra administracinis Benadirio regionas. Rytuose regionas siekėsi su Indijos vandenynu, šiaurėje jis perėjo į Berberų krantą. Į pietus nuo jo palei Afrikos pakrantę buvo Svahilių krantas (kai kuriais atvejais pastarajam priskiriama pietinė Benadirio atkarpa iki pat Mogadišo). Vakarinė kranto riba nebuvo apibrėžta.

Benadirio regiono gyventojai yra somalių subgrupė, vadinamieji benadiriai, kalbantys benadiri tarme.

Istorija

Benadiris vystytis pradėjo gerokai vėliau nei gretimas Berberų krantas šiaurės Somalyje, kuris nuo III tūkst. pr. m. e. palaikė prekybinius ryšius su Egiptu ir neretai laikomas neidentifikuoto Punto krašto dalimi.

II–I tūkst. pr. m. e. Benadirio krante ėmė kurtis pirmieji prekybiniai uostai, kurių svarbiausi buvo Damas (Guardafujaus kyšulyje), Oponė (dab. Hafunas), Esina, Serapionas (dab. Mogadišas) ir kt. Šie uostai sėkmingai prekiavo su Jemenu bei Persija šiaurėje ir vykdė plačią Indijos vandenyno prekybą su Indija.　Vietos somaliai naudojo specifinį laivo tipą, vadinamuosius bedenus.

II a. įvykusi Nabatėjų karalystės aneksija prie Romos imperijos dar labiau pagerino Benadirio pirklių padėtį. Siekdami nuslėpti nuo graikų ir romėnų savo tiekėjus, arabai vengė naudotis Arabijos pusiasalio uostais, ir vietoj to naudojosi Benadirio uostais, kur romėnų įtakos nebuvo. Arabų ir persų kultūrinė įtaka regione lėmė, kad kraštas palyginus greitai priėmė islamą

II mūsų eros tūkstantmečio pradžioje regione svarbiausias miestas buvo Mogadišas, kuriame egzistavęs Mogadišo sultonatas turėjo hegemoniją kitų Benadirio uostų, tokių kaip Hobio, Merka, Barava, atžvilgiu. Somaliai ir toliau vystė pelningą prekybą, pasiekdami Indiją, Pietryčių Aziją, netgi Kiniją. XIV a. daugumą šių uostų užvaldė iš krašto gilumos kilęs Adžurano sultonatas.

XVI–XVII a. keitėsi regiono geopolitinė situacija, regioną nusiaubė portugalai, iš vakarų kraštą nusiaubė oromai. Visus juos XVII a. iš Benadirio išstūmė Omano imperija, išlaikiusi hegemoniją čia iki XIX a. Tai keliems šimtams metų sustabdė karšto vystymąsi ir galutinai sunaikino Adžuraną. Adžurano įpėdiniai Benadirio krante buvo Geledi, Hobio ir Madžertinų sultonatai. Nors jie XIX a. atgaivino jūrų prekybą, ji niekada nepasiekė ankstesnio lygio.

XX a. pradžioje visus Benadirio kranto sultonatus suvienijo italai, kurie čia įkūrė Somalio koloniją. 1960 m. kolonija buvo sujungta su buvusiu Britų Somalilandu į vientisą Somalio valstybę.