Belgijos ginkluotosios pajėgos
| Belgijos ginkluotosios pajėgos | |
|---|---|
 Belgijos ginkluotųjų pajėgų herbas | |
| Įkurtos | 1830 m. |
| Pajėgų rūšys | Sausumos komponentas  Oro komponentas  Jūrų komponentas Medicininis komponentas |
| Vadovybė | |
| karalius | Albertas II |
| gynybos ministras | Pieter De Crem |
| gynybos vadas | generolas Charles-Henri Delcour |
| Žmogiškieji resursai | |
| Amžius | 18–49 m. |
| Privalomoji tarnyba (šauktiniai) |
18 |
| Mobilizaciniai resursai | 2 436 736 vyrų, 15–49 m. amžiaus (2005 m. duom.), 2 369 463 moterų, 15–49 m. amžiaus (2005 m. duom.) |
| Tinkamų karinei tarnybai | 1 998 003 vyrų, 15–49 m. amžiaus (2005 m. duom.), 1 940 918 moterų, 15–49 m. amžiaus (2005 m. duom.) |
| Kasmet pasiekia mobilizacijos amžių |
64 263 vyrų (2005 m. duom.), 61 402 moterų (2005 m. duom.) |
| Aktyvus personalas |
47 000 (78 vieta pasaulyje) |
| Rezervo dydis | 100 500 |
| Finansinės išlaidos | |
| Biudžetas | 3,0 mlrd. eurų (2009) |
| Proc. nuo BVP | 1,2 proc. (2009 |
| Susiję straipsniai | |
| Kariniai laipsniai | Belgijos kariniai laipsniai |
Belgijos ginkluotosios pajėgos – Belgijos karinių pajėgų visuma. Nuo 2002 m. Belgijos karaliaus Alberto II įsaku trys nepriklausomos karinės pajėgos buvo sujungtos į vieną struktūrą, kurią sudaro keturi komponentai ir kurioje tarnauja apie 47 tūkst. karių.
Dabartines šalies ginkluotąsias pajėgas sudaro:
- Sausumos komponentas – anksčiau vadintas Sausumos pajėgomis (Force terrestre / Landmacht / Heer);
- Oro komponentas – anksčiau vadintas Oro pajėgomis (Force aeriénne / Luchtmacht / Luftmacht);
- Jūrų komponentas – anksčiau vadintas Kariniu laivynu (Force navale / Zeemacht / Seemacht),
- Medicininis komponentas – anksčiau vadintas Medicinos tarnyba (Service médical / Medische dienst / Sanitätsdienst).
Ginkluotųjų pajėgų biudžetas yra 3,4 milijardų eurų, padalintas taip:[1]:
- 63% – algos,
- 25% – techninės įrangos palaikymas,
- 12% – naujienų diegimas.
Operatyvinės vadovybės (COMOPSLAND, COMOPSAIR, COMOPSNAV ir COMOPSMED) yra pavaldžios Belgijos gynybos ministerijos Operacijų ir apmokymo štabo departamentui (jam vadovauja Operacijų ir apmokymo štabo viršininko pavaduotojas) ir Gynybos vadui.
Antrojo pasaulinio karo pamoka Belgijos gynybinės politikos pagrindu padarė kolektyvinį saugumą. 1948 m. kovą Belgija pasirašė Briuselio sutartį, o vėliau tais pačiais 1948 m. įstojo į NATO. Šalies ginkluotosios pajėgos integruotis į NATO ėmė tik po Korėjos karo. Išlaidos gynybai augo kartu su ginkluotųjų pajėgų dydžiu. Kaip rezervas Belgijos okupacijos atveju Belgijos Konge buvo įkurtos dvi stambios karinės bazės Kitona ir Kamina. Jos buvo laikomos „nacionalinėmis tvirtovėmis“, kuriose galės būtų atkurtos okupuotos Belgijos ginkluotosios pajėgos.[2]
Belgijos sausumos, oro ir medicininio komponentų kariniai laipsniai yra vienodi. Jūrų komponento kariniai laipsniai skirtingi.