Begalybė – terminas, naudojamas matematikoje, fizikoje, astronomijoje. Sąvoka atsirado antikos laikais aiškinant natūraliųjų skaičių aibės nebaigtinumą ir ieškant vienarūšių geometrinių dydžių bendrojo mato.[1]

Begalybės simboliai.

Matematika redaguoti

Begalybė žymima  . Užrašas   reiškia, jog x artėja prie begalybės vertės. Begalybė gali būti ir kai kurių skaičiavimų rezultatas:

  •  
  •  

Dar dažnai nagrinėjamos begalinio ilgio skaičių eilutės. Be to visos skaičių aibės turi   narių. Apskritimą sudaro   vienodu atstumu nuo taško o padėtų taškų. Lygtys gali turėti   sprendinių.

Kosmologija ir Filosofija redaguoti

Begalybė kartais naudojama nusakyti beribę (begalinę) Visatą.

Programavimas redaguoti

Begalybė yra speciali kintamojo reikšmė, gaunama jei operacijos rezultatas yra matematinė begalybė arba jo absoliuti reikšmė per didelė naudojamam kintamojo tipui. Tokia begalybė turi ženklą ir su ja galima atlikti kai kuriuos veiksmus. Jei operacijos reikšmė matematiškai neapibrėžta (tarkim, 0/0), gaunama kita reikšmė – neskaičius (NaN). Teigiama bei neigiama begalybės ir neskaičiai numatyti įvairiose kalbose paplitusiame IEEE 754 standarte.

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti

Vikicitatos

 
Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose