Bazilijus I Makedonietis
| Bazilijus I Makedonietis | |
|---|---|
| Bizantijos imperatorius | |
| |
| Bazilijus, jo sūnus Konstantinas ir antroji žmona Eudokija Ingerina | |
| Makedonų dinastija | |
| Gimė | apie 812 m. Adrianopolis, Makedonija |
| Mirė | 886 m. rugpjūčio 29 d. |
| Sutuoktinis (-ė) | Marija Eudokija Ingerina |
| Vaikai | Konstantinas Anastasija Leonas Steponas Aleksandras |
| Bizantijos imperatorius | |
| Valdė | 867 m. - 886 m. (~19 metų) |
| Pirmtakas | Imperatorius Mykolas III |
| Įpėdinis | Leonas VI Išminčius |
 Vikiteka |
Bazilijus I Makedonietis |
Bazilijus I Makedonietis (gr. Βασίλειος Α΄ο Μακεδών, Basileios I o Makedhon, arm. Վասիլ I Մակեդոնացի;, apie 812 m. Adrianopolis, Makedonija – 886 m. rugpjūčio 29 d.) – 867–886 m. Bizantijos imperatorius.
Biografija redaguoti
Makedonų dinastijos pradininkas. Kilęs iš Makedonijos armėnų valstiečių.
Šeima redaguoti
Pirmoji žmona Marija, su ja gimė sūnus Simbatiosas, vėliau Konstantinas, 869–879 m. imperatoriaus bendravaldis, ir duktė Anastasija.
Antroji žmona Eudokija Ingerina, imperatoriaus Mykolo III našlė, su ja turėjo tris sūnus:
- Leonas VI Išminčius, galimas imperatoriaus Mykolo III sūnus, sosto paveldėtojas.
- Steponas I, galimas imperatoriaus Mykolo III sūnus, Konstantinopolio patriarchas Steponas I.
- Aleksandras, nuo 912 m. imperatorius Aleksandras
Valdymas redaguoti
Apie 840 m. Bizantijos imperatoriaus aplinkos karininkas. 859 m. dalyvavo imperatoriaus Mykolo III žygyje į Mažąją Aziją, tapo jo favoritu. 866 m. nužudęs Mykolo III dėdę Bardą tapo imperatoriaus bendravaldžiu, nužudęs ir jį – imperatoriumi.
Pradėjo finansinės ir teisinės sistemos reformą. Toliau kovojo su musulmonais Mažosios Azijos rytuose, 872 m. nugalėjo jų sąjungininkus paulikianus. Kovėsi Viduržemio jūros salose, Bizantija keleriems metams atgavo Kiprą. Organizavo žygius į Eufrato regioną.
Sustiprino valdžią Pietų Italijoje, kur buvo įkurtos Kalabrijos ir Langobardijos provincijos, tačiau 878 m. prarado Sirakūzus (Sicilija). Apsaugojo Bizantijos bažnyčią nuo skilimo į Romos popiežiaus šalininkus ir ortodoksus. 870 m. Konstantinopolio patriarcho valdžią pripažino Bulgarijos bažnyčia.[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Bazilijus I Makedonietis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 739 psl.
Literatūra redaguoti
- Treadgold, Warren (1997). A History of the Byzantine State and Society. Stanford: University of Stanford Press, p. 455. ISBN 0-8047-2630-2.
- Bury, John Bagnell (1912). A History of the Eastern Roman Empire, from the Fall of Irene to the Accession of Basil I, A. D. 802–867. London: MacMillan, p. 167
- Cyril Mango, "Eudocia Ingerina, the Normans, and the Macedonian Dynasty, " Zbornik radova Vizantoloskog Instituta, XIV–XV, 1973, 17-27.
- Yuri Babayan, Emperor of Byzantine Empire