Baltramiejus Vilentas
Baltramiejus Vìlentas (apie 1525 m. Lietuvoje – 1587 m. Karaliaučiuje) – protestantas, vienas iš XVI a. lietuvių raštijos pradininkų.[1]
Kilmė, gyvenimas redaguoti
Vilento raštų kalbos ypatybės rodytų, kad jis kilęs maždaug nuo Jurbarko, Ariogalos, Tytuvėnų. Jis buvo Martyno Mažvydo pusbrolis iš tėvo pusės. Studijavo Karaliaučiaus universitete. Nuo 1550 m. iki mirties buvo Karaliaučiaus lietuvių evangelikų liuteronų parapijos klebonas. Bendradarbiavo su M. Mažvydu, paveldėjo jo rankraščius.[2]
Knygos redaguoti
Išleido Martyno Mažvydo parengtą giesmyną „Gesmes Krikščoniškas“ (1-2, 1566–70 m.) Čia išspausdintos ir dvi Vilento verstos giesmės. Spėjama, kad 1574 m. išleido Mažvydo „Parafrazį“, bet neišliko. Išleido Martyno Liuterio mažąjį katekizmą „Enchiridionas“ (1575 m.; išliko tik antrasis 1579 m. leidimas), į kurį įdėjo ir dalį Mažvydo „Katekizmo“.[3]
Svarbiausias Vilento darbas – verstinė knyga „Evangelijos bei epistolos“, išleista 1579 m. kartu su „Enchiridionu“.[4]
„Enchiridione“ yra paties Martyno Mažvydo iš naujo suredaguota 1547 m. „Katekizmo“ dalis. „Evangelijos bei epistolos“ – pirmas lietuvių kalba išspausdintas Naujojo Testamento fragmentas, kuriuo naudojosi ne tik Mažosios Lietuvos, bet ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lietuvių raštijos atstovai. Leidinys saugomas Vilniaus universiteto Retų spaudinių skyriuje.[5]
Abu šiuos Vilento darbus mokslo reikalams pakartotinai išleido vokiečių kalbininkas Friedrichas Bechtelis (Bartholomäus Willent’s litauische Übersetzung des Luther’schen Enchiridions und der Episteln und Evangelien, Göttingen, 1882). Fotografuotiniu būdu, kartu su vertimu į anglų kalbą „Enchiridioną“ išleido amerikiečių kalbininkas Gordonas Buellis Fordas (The Old Lithuanian Catechism of Baltramiejus Vilentas (1579): A Phonological, Morphological, and Syntactical Investigation, The Hague, Paris, 1969). Fordas daugiausia tyrinėjo ir šio veikalo kalbą.[6]
Kalbos ypatybės redaguoti
Vilento kalba ir rašyba gana artima Mažvydui. Jo kalbai būdingi pažemaitės vakarų aukštaičių bruožai: nekirčiuotų galūnių ilgieji balsiai sutrumpėję, dažnai numetami nekirčiuotų galūnių senoviniai trumpieji a, i. Pasitaiko žemaitybių. Gana turtinga leksika. Sintaksė ne visur lietuviška: vietomis labai sekama vokišku tekstu.[7]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „"Žemaičių žemės" žurnalas (2006 m. Nr. 1). Iškilūs Raseinių krašto kultūros, mokslo, visuomenės veikėjai“. samogitia.mch.mii.lt. 2006-03-18. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-03. Nuoroda tikrinta 2016-04-23.
- ↑ Lietuvių kalbos enciklopedija, leidėjas Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2008, p. 599
- ↑ Lietuvių kalbos enciklopedija, leidėjas Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2008, p. 599–600
- ↑ Lietuvių kalbos enciklopedija, leidėjas Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2008, p. 600
- ↑ VU bibliotekos dokumentai UNESCO programos Pasaulio atmintis Lietuvos nacionaliniame registre[neveikianti nuoroda]
- ↑ Lietuvių kalbos enciklopedija, leidėjas Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2008, p. 600
- ↑ Lietuvių kalbos enciklopedija, leidėjas Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2008, p. 600