Baltijos finų kalbos
| Baltijos finų | |
| Paplitimas | Suomija, Estija, Rusija, Latvija, Švedija, Norvegija |
|---|---|
| Kalbų skaičius | ~10 |
| Kilmė | Uralo >Finougrų >>Finų >>>Baltijos finų |
| Geografinis paplitimas | |
 | |
| Klasifikacija | Estų · Suomių · Livikų · Ižorų · Karelų · Lyvių · Liudikų · Vepsų · Veru kalba · Vodų |
Baltijos finų kalbos – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų finougrų pošeimiui, finų kalbų grupei. Kalbų skaičius priklauso nuo to, ar kai kurios iš jų laikomos tarmėmis, ar savarankiškomis kalbomis. Daugiausia kalbos vartotojų turi suomių ir estų kalbos, jos įteisintos kaip valstybinės. Kitos Baltijos finų kalbos:
Dėl senos, ilgalaikės ir glaudžios sąveikos su prabaltų kalba Baltijos finų kalbose palyginti nemaža baltizmų (bendrinėje suomių kalboje jie sudaro apie 1,1 % viso žodyno – 11 žodžių iš 1000 yra baltiškos kilmės), kai kurie fonetikos, sintaksės ir morfologijos reiškiniai aiškinami baltų kalbų įtaka.[1]
Išnašos redaguoti
- ↑ Dini, P.U. (2000). Baltų kalbos. Lyginamoji istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. pp. 153–161. ISBN 5-420-01444-0.
|
Šis straipsnis apie kalbas yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |