Balandžio 8

Kov – Balandis – Geg
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
1	2	3	4	5	6	7
8	9	10	11	12	13	14
15	16	17	18	19	20	21
22	23	24	25	26	27	28
29	30
2024

Balandžio 8 yra 98-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 99-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 267 dienos.

Informacija redaguoti

Šventės redaguoti

2007 m. Katalikų šalys – Šv. Velykos.
2012 m. Katalikų šalys – Šv. Velykos.

Vardadieniai redaguoti

Alma – Dionizas – Girtautas – Girtautė – Julija – Skirgailė – Valteris

Šią dieną Lietuvoje redaguoti

Įvykiai redaguoti

1919 – Nepriklausomybės kovos: baigėsi Žaslių kautynės tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos karinių pajėgų. Prasidėjo balandžio 2 d.;
1989 – atkurta Lietuvos agronomų sąjunga;
1990 – sovietų desantininkai Vilniuje nesėkmingai bandė užgrobti Spaudos rūmus.

Gimimo dienos redaguoti

1880 m. – Liudas Adomauskas, Lietuvos komunistinės krypties veikėjas (m. 1941 m.).
1889 m. – Vladimiras Lazersonas, Lietuvos psichologas, psichiatras, filosofijos daktaras, empirinės psichologijos atstovas (m. 1945 m.).
1911 m. – Melvin Calvin, amerikiečių chemikas (biochemikas), emigranto iš Lietuvos sūnus (m. 1997 m.).
1918 m. – Gražina Virginija Kernagienė-Blynaitė, lietuvių teatro aktorė.
1928 m.:
- Algimantas Nasvytis, Lietuvos architektas. Aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje.
- Vytautas Nasvytis, Lietuvos architektas, dailininkas, pedagogas.
1933 m. – Albinas Načiulis, Lietuvos dailininkas, grafikas, nusipelnęs meno veikėjas^[1] (m. 2000 m.).
1934 m. – Bronislavas Kvedaras, Lietuvos matematikas, fizinių mokslų daktaras.
1936 m.:
- Donatas Lapienis, Lietuvos konstruktorius, išradėjas, šachmatininkas. Šachmatų žaidimo susirašinėjant tarptautinis didmeistris.
- Stanislovas Povilas Baranauskas, Lietuvos zootechnikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
1940 m. – Aloyzas Zairys, Lietuvos veterinarijos gydytojas, Jurbarko rajono politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2009 m.).
1943 m. – Valerija Bartulienė, Lietuvos ir Panevėžio rajono kultūros, etnografijos, politinė bei visuomenės veikėja.
1944 m. – Giedrius Kuprevičius, lietuvių kompozitorius.
1946 m. – Juozas Jundulas, Lietuvos agronomas, biomedicinos mokslų daktaras.
1948 m. – Juozas Petkevičius, Lietuvos krepšinio treneris, masažuotojas.
1953 m. – Albinas Jacevičius, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
1954 m. – Rimantas Markauskas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
1958 m.:
- Eimutis Juzeliūnas, Lietuvos elektrochemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
- Vytautas Galvonas, inžinierius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
1959 m. – Violeta Pažemeckienė, Lietuvos ir Pakruojo rajono politinė bei visuomenės veikėja.
1962 m. – Gintautas Urbšys, pedagogas, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono sporto ir politinis veikėjas.
1964 m. – Vidas Balakauskas, Panevėžio politinis veikėjas.
1968 m. – Darius Dimavičius, Lietuvos krepšinio treneris, žaidėjas.
1969 m. – Irma Stankuvienė, Lietuvos pedagogė, dailininkė, Kelmės rajono politinė ir visuomenės veikėja.
1970 m. – Dainius Kreivys, Lietuvos politinis veikėjas, LR ūkio ministras, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys.
1976 m. – Kęstutis Smirnovas, Lietuvos ir Šakių rajono politinis bei visuomenės veikėjas, kovos menų (kovinė savigyna, dziudo) meistras, Lietuvos ir tarptautinių kovos menų turnyrų nugalėtojas.
1984 m. – Justinas Jasiukaitis, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
1988 m. – Povilas Žarnauskas, Lietuvos jaunimo politikos veikėjas.

Neaprašyti redaguoti

1784 – Natanielis Frydrichas Ostermejeris, religinės literatūros vertėjas, pirmojo lietuvių periodinio leidinio „Nusidavimai“ rengėjas (m. 1864);
1913 – Vladas Pleškūnas, skulptorius (m. 1987).

Mirtys redaguoti

1909 m. – Bogdanas Oginskis, novatorius, mecenatas; pagal kilmę – kunigaikštis, kilęs iš Lietuvos kunigaikščių Oginskių giminės, Mykolo Kleopo Oginskio anūkas, Irenėjaus Oginskio sūnus, Mykolo Oginskio brolis, Rietavo dvaro savininkas (g. 1848 m.).
1965 m. – Česlovas Pakuckas, Lietuvos geologas, paleontologas (g. 1898 m.).
1967 m. – Vladas Grudzinskas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas (g. 1895 m.).
1975 m. – Kazys Labutis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (g. 1899 m.).
1990 m. – Juozas Kanopka, Lietuvos aktorius (g. 1904 m.).
1993 m. – Leonas Mulevičius, Lietuvos istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (g. 1927 m.).
1994 m. – Albinas Gulbinskas, Lietuvos inžinierius ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (g. 1926 m.).
2011 m. – Algimantas Antanas Kukšta, Lietuvos treneris, kūno kultūros ir sporto darbuotojas (g. 1935 m.).
2023 m. – Kazimieras Juozas Ambrasas, lietuvių kunigas, literatūros tyrinėtojas, publicistas, vertėjas (g. 1934 m.).^[2]
2024 m. – Paulius Kavaliauskas, Lietuvos geografas, kraštotvarkininkas (g. 1945 m.).^[3]

Šią dieną pasaulyje redaguoti

Įvykiai redaguoti

217 – nužudytas Romos imperatorius Markas Aurelijus Antonijus (Marcus Aurelius Antonius);
1742 – Dubline pirmą kartą atlikta Džordžo Frydriko Hendelio oratorija „Mesijas“ (The Messiah);
1832 – Juodojo vanago karas: Apie 300 pėstininkų iš JAV šeštojo būrio, pajudėjo iš Džefersono barakų, Sent Liuise, į mūšį su Amerikos čiabuviais;
1893 – pirmą kartą įvyko koledžo krepšinio rungtynės Beaver Falls’e, Pensilvanijos valstija, kur Ženevos koledžo „Covenanters“ nugalėjo New Brighton’o, Pensilvanijos valstija YMCA;
1899 – pirmąkart moteriai (Martha Place) įvykdyta mirties bausmė elektros kėdėje;
1904 – Prancūzija ir Anglija pasirašė Antantės sutartį;
1904 – Longacre Square, Manhetene, pervadintas pagal laikraštį „The New York Times“ į Times Square;
1913 – Pekine darbą pradėjo pirmasis Kinijos parlamentas;
1942 – Antrasis pasaulinis karas: Sankt Perterburgo apgultis – Sovietų pajėgos atidarė labai reikalingą geležinkelį į Sankt Peterburgą;
1945 – Flossenbürg’o koncentracijos stovykloje pakartas pastorius ir teologas Dytrichas Bonhofferis;
1967 – Vienoje, Austrija, surengtą dvyliktą Eurovizijos dainų konkursą laimėjo Anglijos atlikėja Sandie Shaw su daina „Puppet on a String“;
1971 – šešių svarų meteoritas pataikė į Roberto ir Vandos Donahue namą Wethersfield’e, Konektikuto valstija;
1975 – Frenkas Robinsonas, pirmas afroamerikietis, pradėjęs eiti menedžerio pareigas „Cleveland Indians“ klube aukščiausioje beisbolo lygoje;
1986 – Klintas Eastwood’as, surinkęs 72 % rinkėjų balsų, išrenkamas Carmel-by-the-Sea, Kalifornijos valstija, meru;
1990 – serialo „Twin Peaks“ premjera;
1992 – baigęs karjerą tenisininkas Arturas Ashe pareiškė kad jis susirgo AIDS, kai jam buvo perpiltas kraujas darant širdies operaciją;
1994 – Kurto Cobain’o, Nirvana vokalisto, kūnas rastas jo namuose Vašingtono valstijoje;
1997 – Microsoft išleido Internet Explorer 4.0;
2000 – sudužo lėktuvas V-22 Osprey besileisdamas Maranoje, Arizonos valstija. Žuvo 19 žmonių;
2003 – JAV pajėgos atakavo televizijos Al Jazeera ofisą Bagdade, Irake. Žuvo vienas žurnalistas ir dar vienas buvo sužeistas;
2004 – žymus Japonijos ekonomistas ir Waseda’os universiteto profesorius Kazuhide Uekusa buvo sulaikytas, kai ant eskalatoriaus Shinagawa’os traukinių stotyje veidrodėliu žiūrinėjo po merginos sijonu;
2005 – Popiežiaus Jono Pauliaus II laidotuvės;
2006 – trečiajai kadencijai Baltarusijoje inauguruojamas prezidentas Aleksandras Lukašenka;
2014 – Microsoft nutraukė Windows XP sistemos palaikymą.

Gimimo dienos redaguoti

1605 m. – Pilypas IV, Ispanijos karalius 1621–1665 m., Ispanijos Nyderlandų suverenas, Portugalijos karalius iki 1640 m. Jo mirties vakarą Ispanijos imperija buvo istoriniame zenite ir užėmė 3 milijardus akrų (m. 1665 m.).
1818 m. – Kristijonas IX, 1863–1906 m. Danijos karalius (m. 1906 m.).
1859 m. – Edmundas Huserlis, vokiečių filosofas, fenomenologijos pradininkas (m. 1938 m.).
1873 m. – Fiodoras Kenemanas, rusų kompozitorius, pianistas ir pedagogas (m. 1937 m.).
1875 m. – Albertas I, 1909–1934 m. trečiasis Belgijos karalius (m. 1934 m.).
1904 m. – John Richard Hicks, 1972 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[4] (m. 1989 m.).
1929 m. – Žakas Brelis, belgų dainininkas, prancūzų šansonjė meistras, aktorius, režisierius (m. 1978 m.).
1938 m. – Kofis Ata Ananas, ekonomistas, Ganos diplomatas. Buvo septintasis Generalinis Jungtinių Tautų sekretorius (nuo 1997 iki 2007), iki tol dirbo JT Generalinio Sekretoriaus pavaduotoju taikos palaikymo klausimais.
1940 m. – Džonas Havličekas, buvęs profesionalus JAV krepšininkas.
1941 m. – Vivjena Vestvud, britų mados dizainerė, išpopuliarinusi punk ir naujosios bangos (angl. new wave) mados tendencijas (m. 2022 m.).
1947 m. – Robertas Kijosakis, investuotojas, ekonominių teorijų kūrėjas ir rašytojas.
1948 m. – Danuta Hübner, Lenkijos ekonomistė, politikė, ES komisarė.
1958 m. – Marek Wacław Sawicki, lenkų inžinierius, visuomeninis ir politinis veikėjas, nuo 2007 m. Lenkijos žemės ūkio ministras.
1966 m. – Markas Blandelas, buvęs Formulės 1 (1991 m., 1993–1995 m.) ir CART (1996–2000 m.) serijų lenktynininkas.
1973 m. – Riadh Ben Khemais Bouazizi, futbolininkas, Tuniso rinktinės kapitonas, Turkijos CA Bizertin klubo saugas.
1979 m. – Mohamedas Kaderas, futbolininkas, Togo rinktinės puolėjas, šiuo metu rungtyniaujantis JAE klube Al-Dhafra SC.
1980 m. – Ben Freeman, britų aktorius^[5].
1981 m. – Oumar Kalabane, futbolininkas, Gvinėjos rinktinės ir Turkijos Vestel Manisaspor klubo gynėjas.
1983 m. – Etsonas Brafheidas, surinamiečių kilmės olandų profesionalus futbolininkas, Nyderlandų rinktinės ir Miuncheno „Bayern“ klubo gynėjas. Anksčiau per savo karjerą yra žaidęs Utrechto FC, Endšedės „Twente“ ir Glazgo „Celtic“ komandose.
1989 m. – Matty Healy, JK dainininkas, dainų autorius, grupės The 1975 lyderis