Bahreinas
| Bahreino Karalystė | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Mūsų Bahreinas“ | |||||
 Bahreinas žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | arabų | ||||
| Sostinė | Menama | ||||
| Didžiausias miestas | Menama | ||||
| Valstybės vadovai • Karalius • Princas • Ministras pirmininkas |
Hamad bin Isa Al Khalifa Salman bin Hamad bin Isa Al Khalifa Khalifa bin Salman Al Khalifa | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens |
785[1] km2 (181) 0 % | ||||
| Gyventojų • 2020 • Tankis |
1 501 635[2] (150) 1 912,7 žm./km2 (3) | ||||
| BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2019 41 607[3] mlrd. $ (91) 27 538[3] $ (33) | ||||
| Valiuta | Bahreino dinaras (BHD) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC+3 netaikomas | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta
Pripažinta |
nuo Persijos 1783 m. | ||||
| Interneto kodas | .bh | ||||
| Šalies tel. kodas | 973 | ||||
| Kirčiavimas | Bahrei̇̃nas[4] | ||||
Bahreinas (arab. البحرين = al-Baḥrayn), oficialiai Bahreino Karalystė (arab. مملكة البحرين = Mamlakat al-Baḥrayn) – salų valstybė Persijos įlankoje, Artimuosiuose Rytuose. Bahreiną sudaro 35 salos, iš kurių didžiausia Bahreino sala (572 km2). Bahreinas Karaliaus Fahdo tiltų tinklu sujungtas su Saudo Arabija. 2014 m. šalyje gyveno 1 300 000 gyventojų.
Tikima, kad Bahreino teritorijoje gimė dilmunų civilizacija – viena seniausių civilizacijų Artimuosiuose Rytuose.[5] Vėliau šioje teritorijoje valdė partai ir sasanidai. Bahreinas tapo viena pirmųjų šalių, kurioje išplito islamas (628 m.). Nuo 1521 m. Bahreiną valdė Portugalija. 1602 m. valdžią perėmė Safavidų dinastija, o nuo 1783 m. šalį valdo Kalifų karališkoji šeima.
Bahreino ekonomika nesiejama su nafta, labiausiai investuojama į bankinį ir turizmo sektorius.[6] Šalies sostinėje Menamoje yra įsikūrusios daug investicinių kompanijų. Bahreinas yra 48-tas pasaulyje pagal žmogaus socialinės raidos indeksą.
Istorija redaguoti
Bahreinas gyvenamas nuo ankstyvos senovės. Čia klestėjusi Dilmuno civilizacija, kuri vykdė intensyvią prekybą su Mesopotamija bei Indo slėnio civilizacija. Saro, Kalat al Bahreino archeologinės vietovės yra kilusios iš šio laikotarpio. Vėliau Dilmuną užėmė kasitai, asirai. VI–III a. pr. m. e. Bahreinas pateko į Achemenidų Persijos sudėtį. Apie 250 m. pr. m. e. kontrolę perėmė Partai. Europiečiams Bahreinas tapo žinomas po Nearcho kelionės ir graikų buvo pavadintas Tylu. Sasanidų valdymo laikais Bahreinas sudarė Mišmahigo provinciją.
.jpg)
Kurį laiką Bahreinas buvo svarbus krikščionių nestorirečių centras, bet 628 m. kraštas islamizuotas Al Alaa al Hadramio. 899 m. Bahreiną užėmė izmailitų Karmatų sekta, vėliau apiplėšusi pačią Meką. 1076 m. salą ėmė valdyti Ujunidų dinastija. 1235 m. Bahreiną užėmė persai, bet 1253 m. beduinų Usfuridų klanas išvijo persus. XIV a. Bahreinas pateko į Omano jūrinę imperiją, mokėjo duoklę Hormūzui, tuo tarpu pačią salą valdė vietinės beduinų grupuotės.
1521 m. Bahreiną užėmė portugalai ir valdė 80 metų, besinaudodami vietinių sunitų parama. 1602 m. portugalų valdžią nutraukė Safavidai, sustiprinę šiizmo įtaką saloje. Persų valdymo laikotarpiu bahreiniečių klanai išlaikė savo autonomiją. XVIII–XIX a. Bahreiną valdė įvairios nuolat tarpusavy kariaujančios arabų grupuotės iš Kuveito, Saudo Arabijos, Omano. 1868 m. Bahreino klanai sudarė sąjungą su Britanija, britai pripažino bahreiniečių savivaldą ir suteikė jiems karinę apsaugą, tačiau 1892 m. Britanija visiškai uzurpavo Bahreiną. Prieš britus pradėti sukilimai.
Iki 1957 m. britai išlaikė savo faktinę valdžią Bahreine per marionetinius monarchus. Į Bahreiną pretenzijas reiškė Iranas, tai skatino įtampą tarp vietos šiitų ir sunitų. Britai įvairiomis priemonėmis bandė mažinti persų įtaką saloje. XX a. pr. Bahreinas labiausiai garsėjo dėl perlų gavybos, bet nuo 1931 m. čia suklestėjo naftos pramonė.
Po Antrojo pasaulinio karo vėl prasidėjo sukilimai prieš britus, vietiniai žydai buvo priversti apleisti kraštą. 1957 m. Iranas paskelbė Bahreiną savo 14-ąja provincija. Britanija ir Arabų šalys pasmerkė tokius Irano veiksmus, mažinant šiitų įtaką, į Bahreiną atgabenta daug sunitų arabų iš kitų šalių, imigrantų iš britų kolonijų. 1970 m. JTO sprendimu buvo nutarta suteikti Bahreinui nepriklausomybę. 1971 m. ji buvo paskelbta, šalis įstojo į Arabų lygą.
Dėl naftos bumo šalis pasiekė ekonominį klestėjimą, o prasidėjus Libano pilietiniam karui, Artimųjų Rytų finansų centras persikėlė iš Beiruto į Manamą. Po 1979 m. Irano islamo revoliucijos, vietiniai šiitai organizavo nesėkmingą perversmą. Po XX a. pab. neramumų, 1999 m. monarchu buvo išrinktas Hamad ibn Isa Al Khalifa, kuris atliko nemažai reformų (parlamento rinkimus, moterų rinkimo teisę, paleido politinius kalinius). 2002 m. šalis oficialiai tapo Bahreino Karalyste. 2001 m. Bahreinas ir Kataras išsprendė teritorinius konfliktus dėl Havaro salų. 2011 m. prasidėjus „Arabų pavasariui“, dideli neramumai vyko ir Bahreine.
Politinė sistema redaguoti
Administracinis suskirstymas redaguoti
Bahreinas suskirstytas į 5 muchafazas:
| Žemėlapis | Muchafazos |
| |
| 1. Sostinės muchafaza | |
| 2. Vidurinė muchafaza | |
| 3. Muharako muchafaza | |
| 4. Šiaurės muchafaza | |
| 5. Pietų muchafaza |
Geografija redaguoti
Bahreinas susideda iš 33 salų, esančių Persijos įlankoje, tarp Arabijos ir Kataro pusiasalių: didžiausią dalį teritorijos užima Bahreino sala, kitos didesnės salos – Muharakas, Sitra, Havaro salos ir Um an Nasanas. Bahreino salą su Saudo Arabija jungia didžiulis pylimas, kuriuo eina automobilių kelias. Salos sudarytos daugiausia iš klinčių. Paviršius – žemuma. Didžiausias aukštis 135 m (Duchano kalva Bahreino salos viduryje). Salose vyrauja smėlio dykumos, akmeningos stepės ir įdruskėjusios pelkės, vadinamos sebchomis.
Klimatas redaguoti
Klimatas karštas ir labai sausas, priskiriamas dykumų klimato (BW) kategorijai. Sausį temperatūra 10-20 °C, liepą 30-38 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 70 mm, per metus niekada neiškrenta daugiau 100 mm kritulių. Lyja beveik tik žiemos mėnesiais. Vandens temperatūra Bahreino įlankoje rugpjūčio mėn. pakyla iki 35 °C, vandens druskingumas 48 %. Dažnos dulkių audros.
 Muharako klimatas 
| |||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
| Vid. temperatūra °C | 17 | 18 | 21 | 25 | 30 | 33 | 34 | 34 | 33 | 29 | 25 | 19 | 27 |
| Krituliai mm | 15 | 16 | 14 | 10 | 1 | 0 | 0 | 0 | 0 | 1 | 4 | 11 | 71 |
| Duomenys: Bahreino klimatas, Muharakas[7] 2014 04 29 | |||||||||||||
Augmenija ir gyvūnija redaguoti
Būdinga kserofitinė ir halofitinė augalija. Daug paukščių. Bahreino įlankoje veisiasi baltieji ir tigriniai rykliai, sardinės, lašišos, tunai, medūzos, jūrų žvaigždės, jūrų ežiai, vėžiagyviai, aštuonkojai ir kiti moliuskai. Yra apie 2000 koralų rūšių.
Ekonomika redaguoti
Bahreinas buvo vienas iš pagrindinių perlų rinkimo centrų, bei jų gavyba sumažėjo XX a. 1931 m. buvo atrasta nafta, iš kurios pelno buvo rengiami šalies modernizavimo projektai, daugiausia šalies sveikatos apsaugos ir švietimo sistemose. Nafta ir jos produktai sudaro 60 % Bahreino eksporto, bet prognozuojama kad nafta Bahreine išseks jau po 10–20 metų. Šalyje yra aliuminio lydymo, chemijos pramonės (plastikai, dažai), bankininkystės ir finansų (šaliai priklauso ketvirtadalis „Gulf Air“ oro transporto bendrovės akcijų), laivų taisymo ekonomikos šakos. Yra žvejybos pramonė, auginami vaisiai ir daržovės (Bahreinas įsivežė žemės ir įrengė drėkinimo sistemas, tik todėl čia galimas vaisių ir daržovių auginimas), bet dauguma jų yra eksportuojama.
Pagrindiniu šalies prekybos partneriu yra Saudo Arabija.
Demografija redaguoti
Bahreinas yra viena iš tankiausiai apgyvendintų valstybių pasaulyje. Maždaug du trečdaliai gyventojų yra arabai. Be to, didelę populiacijos dalį sudaro persai. Pagrindinė kalba – arabų. Kitos plačiau paplitusios kalbos yra anglų, persų ir urdu. Pasak 2001 m. surašymo, 15 m. ir vyresnių žmonių raštingumas šalyje yra 86,5 % (vyrų – 88,6 %, moterų – 83,6 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo Bahreine yra 75,16 metų (vyrų – 72,64 m., moterų – 77,76 m.) – kiek didesnė nei Lietuvos.[8] Gyventojų amžiaus struktūra: [8]
- 0-14 metų: 25,9 %
- 15-64 metų: 70,2 %
- 65 metų ir vyresni: 3,9 % (2009 m. apsk.)
Religija redaguoti
Oficiali Bahreino religija yra islamas, kurią praktikuoja didžioji dalis šalies gyventojų. Tiesa, dėl imigrantų antplūdžio iš nemusulmoniškų valstybių (daugiausiai Indijos, Filipinų ir Šri Lankos[9]) musulmonų procentas šalyje pastaruoju metu sumažėjo. Pasak 2001 m. surašymo, musulmonai sudaro 81,2 % šalies gyventojų, krikščionys – 9 %, kiti – 9,8 %.[8]. Anot neoficialių šaltinių, 33 % Bahreino musulmonų yra sunitai, 66 % – šiitai.[10]
Kultūra redaguoti
Kita informacija redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „some spreadsheet“. data.gov.bh. Suarchyvuotas originalas 2021-06-11. Nuoroda tikrinta 4 August 2021.
- ↑ „Bahrain 2020 Census“. Information and eGovernment Authority. 2021-02-28. Suarchyvuotas originalas 2021-05-02. Nuoroda tikrinta 2021-04-05.
- ↑ 3,0 3,1 „World Economic Outlook Database, October 2018“. IMF.org. International Monetary Fund. Nuoroda tikrinta 2019-03-12.
- ↑ „Valstybių ir jų sostinių pavadinimai“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas originalas 2022-10-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
- ↑ Bahrain digs unveil one of oldest civilisations
- ↑ Bahrain’s economy praised for diversity and sustainability
- ↑ Bahrain > Muharraq Climate, Climatemps.com; tikrinta: 2012-08-02
- ↑ 8,0 8,1 8,2 CŽV faktų knyga – Bahreinas (angliškai) Archyvuota kopija 2010-12-29 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Bahrain’s crown prince to visit India Archyvuota kopija 2009-10-03 iš Wayback Machine projekto. Overseas Indian, 8 March 2007
- ↑ Bahrain Country Profile FCO