Badario kultūra
Badario kultūra – vėlyvojo neolito archeologinė kultūra Egipte. Pavadinta pagal 1920 m. anglų archeologų kasinėtus kapinynus ir gyvenvietes Šiaurės Egipto al Badari vietovėje.
| Badario kultūra | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
|
||||||
 | ||||||
| Dab. valstybės | Egiptas | |||||
| Ist. regionas | Aukštutinis Egiptas | |||||
| Gyvenvietės | Badaris | |||||
| Amžius | Neolitas | |||||
| Lingvistinė grupė | proto-egiptiečiai | |||||
Kultūra redaguoti
Badario kultūra plito 5 tūkstantmetyje pr. m. e. Nilo slėnyje. Gyvenvietės buvo kuriamos ant plokščiakalnių, būstai išpinti vytelėmis ir apglaistyti moliu arba aptempti dembliais. Žmonės vertėsi medžiokle, iš dalies gyvulininkyste ir žemdirbyste. Naudojo įrankius, pagamintus iš akmens, medžio ir kaulo. Rasta galvijų ir avių kaulų, grūdų (miežiai, kviečiai), pjautuvo titnaginių plokštelių, raudonų ir juodų molinių indų, dramblio kaulo papuošalų, akmeninių pakabukų-amuletų. Badario kultūrą pakeitė Amros kultūra.[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Badario kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 425 psl.
Literatūra redaguoti
- Watterson, Barbara. The Egyptians. Wiley-Blackwell. 1998. pp. 31. ISBN 0-6312-1195-0.
- S. O. Y. Keita. Early Nile Valley Farmers from El-Badari. / Journal of Black Studies, Vol. 36 No. 2,2005. pp. 191-208