Bachai
Bachai − vokiečių muzikų giminė, veikusi XVI−XIX a. laikotarpiu. Iš jos kilo dešimtys garsių ir reikšmingų laikotarpio muzikantų, kantorių, kapelmeisterių ir kompozitorių. Garsiausas iš jų − Johanas Sebastianas Bachas.
Istorija redaguoti
Bachų giminė iškilo ir veikė Tiuringijos ir Saksonijos žemėse. Tuo metu tai buvo labai politiškai susiskaldžiusi, gana tankiai apgyvendinta Vokietijos teritorija. XVI a. pabaigoje regiono valstybėlių ekonominė padėtis buvo gera ir miestai nuolat konkuravo tarpusavyje dėl prestižo. Tiek dideliuose, tiek mažuose miestuose kūrėsi chorai, orkestrai, muzikos grupės prie dvarų, bažnyčių ir miesto. Tai padėjo iškilti Bachų giminei, bet XVIII a. antroje pusėje pradėjus nykti tokiai socialinei sanklodai kartu išnyko Bachai-muzikai. Tiuringija buvo ypač susikaldžiusi ir joje nebuvo vieno reikšmingo muzikos centro (pavyzdžiui, operos teatro), kuris pritrauktų gabius muzikantus iš kitur, tai sudarė sąlygas dominuoti vietiniams muzikantams. Tik keliolika iš Bachų pagarsėjo ir dirbo kitur nei Tiuringija. Dėl to, kad veikė labai mažoje teritorijoje ir per šimtmečius davė daug išskirtinių muzikantų, Bachų giminė yra intensyvių studijų objektu. Neabejotinai Bachai jau nuo vaikystės buvo mokomi muzikos dėka tėvų, daugelio dėdžių, vyresnių brolių. Bachų mokymasis pas svetimus mokytojus buvo retenybė (kaip, pavyzdžiui, Johano Sebastiano kelionė į Liubeką pas D. Bukstehudę). Bachai taip pat giminiavosi su kitomis muzikantų giminėmis: Hofmanais iš Zūlio ir Šmitais iš Eizenacho.
Pasak giminės tradicijos, jos pradininkas buvo Vitas Bachas, atsikraustęs į Tiuringiją iš „Vengrijos“ (tikriausiai iš Moravijos ar Slovakijos) XVI a. viduryje. Jis buvo kepėjas, ne muzikantas, buvo apsistojęs Vechmare. Su jo sūnumi Hansu prasidėjo Bachų-muzikų giminė ir Hanso sūnūs jau visi tapo muzikantais. Bachų giminė ilgainiui tiek išsiplėtė, kad apie 1700 m. žodis „bachas“ regione buvo lygus žodžiui „muzikantas“. Kai kuriuose miestuose, ypač Erfurte ir Arnštate, Bachai užėmė visas pagrindines muzikantų pareigybes. Ir buvo įprasta, kad vieną Bachą poste pakeisdavo kitas Bachas. XVIII a. antroje pusėje socialiniai santykiai, padėję palaikyti sėkmingą Bachų šeimos savotiškos gildijos struktūrą, pradėjo nykti. Jie prarado beveik hierarchinę padėtį dvaruose ir bažnyčiose. Be to, tuo metu Bachų giminė jau pradėjo priklausyti viduriniajam socialiniam sluoksniui, jos nariai gaudavo išsilavinimą ir galėjo rinktis kitą gyvenimo kelią nei muzikanto. Pavyzdžiui, keli Bachai tapo tapytojais.
Atstovai redaguoti
Paminėtini Bachų giminės atstovai:
|
|