Avalokitešvara
Avalokitešvara (skr. अवलोकितेश्वर = IAST: Avalokiteśvara – „stebintis viešpats“, tibet. སྤྱན་རས་གཟིགས་ = Chenrezig) – bodhisatva, svarbi mahajanos krypties budizme; įkūnyta atjauta. Tikima, kad Avalokitešvara gali padėti visiems, kurie kreipiasi pagalbos. Dažniausiai vaizduojamas su tūkstančiu rankų, tiek pat akių ir vienuolika veidų. Daugybė rankų simbolizuoja gebėjimą pagelbėti įvairiose padėtyse.[1] Avalokitešvara gali būti vaizduojamas tiek vyriškos, tiek moteriškos lyties.
Apie Avalokitešvarą rašoma Mahajanos sūtrose: Lotoso sūtroje, Širdies sūtroje, Karandvjūha sūtroje, Nilkantha sūtroje, Vienuolikvedidžio Avalokitešvaros sūtroje ir kt. Avalokitešvaros kultas kilo iš Indijos, kinų piligrimai aprašė jo garbinimą Indijoje V–VII a. Vėliau paplito Kinijoje, Tibete, tarp theravados budistų (Šri Lankoje, Mianmare, Kambodžoje).
Avalokitešvara – svarbi dievybė vadžrajanos budizme. Tibeto Gelug mokyklos laikoma, kad Avalokitešvaros žemiškoji apraiška yra dalai lama. Karma kagju mokyklos linija Avalokitešvaros įsikūnijimu laiko karmapą. Su Avalokitešvara siejama garsioji mantra Om mani padme hum.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Avalokitešvara. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002