Autobusas (gr. auto 'pats' + (omni)busas) – daugiavietis automobilis keleivių vežimui, turintis 9 ir daugiau sėdimų vietų. 9–12 vietų autobusai vadinami mikroautobusais, jie naudojami maršrutiniame transporte, kaip žinybiniai automobiliai. Didesniuose autobusuose būna 20–45 sėdimų ir 9–25 stovimų vietų, tarptautiniais ir tarpmiestiniais maršrutais važinėjančiuose autobusuose – tik sėdimos vietos (30–60).[1]

Autobusas Autosan Lider 9 eco
Autobusas Solaris Bratislavoje, Slovakija
Autobusas Setra

Istorija redaguoti

 
Benz-Omnibus, 1896

Pirmieji keleivius vežę omnibusai atsirado Didžiojoje Britanijoje 1831 m., pirmieji autobusai pradėti gaminti XX a. pradžioje, 1904 m. Londone pradėjo veikti pirmasis keleivinis autobusų maršrutas. Lietuvoje specialiai įrengtos stotys pradėtos statyti XX a. viduryje.[1]

Tipai redaguoti

Turistiniai autobusai redaguoti

Tai autobusai pritaikyti tolimosioms kelionėms dažniausiai 45–60 sėdimų vietų. Tokie autobusai aprūpinti mikrofonu, vaizdo bei garso įranga, staleliais prie krėslų, tualetais, virtuvėlėmis, šaldytuvais, drabužinėmis. Turistinių autobusų pavyzdžiai: Irizar PB, MAN Lion’s coach, Neoplan Starliner.

Priemiestiniai autobusai redaguoti

Priemiesčių autobusai turi apie 20 sėdimų vietų. Priemiestinių autobusų pavyzdžiai: Mercedes-Benz Sprinter, Volkswagen Transporter Maxi.

Miesto autobusai redaguoti

Tai autobusai pritaikyti miestui. Šiuolaikiniai miesto autobusai turi 3 duris, valdomas iš vairuotojo vietos, kondicionavimo sistemą taip pat yra žemagrindžiai. Miesto autobusų pavyzdžiai: Solaris Urbino, LAZ CityLaz, Neoplan Cityliner, Mercedes-Benz Citaro, Autosan Sancity.

Taip pat skaitykite redaguoti

Nuorodos redaguoti

 

Šaltiniai redaguoti

  1. 1,0 1,1 Autobusas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001