Aukštutinė Gvinėja

Aukštutinė Gvinėja (pranc. Haute-Guinée, angl. Upper Guinea) – gamtinė sritis Vakarų Afrikoje, iš pietų ir vakarų supama Atlanto vandenyno ir Gvinėjos įlankos. Šiaurėje riboja 10–12 ° š. pl. lygiagretė, rytuose – 9–10 ° r. il. dienovidinis. Į Aukštutinę Gvinėją visiškai ar iš dalies patenka Bisau Gvinėja, Gvinėja, Siera Leonė, Liberija, Dramblio Kaulo Krantas, Togas, Gana, Beninas, Nigerija.

Didžioji teritorijos dalis yra Šiaurės Gvinėjos aukštumoje (aukštis iki 1948 m, Bintumanio k.). Klimatas į pietus nuo 7–8 ° lygiagretės pusiaujinis, nuolat drėgnas, kitur – musoninis, su lietinga vasara ir sausa žiema. Metinis kritulių kiekis nuo 1000–1500 mm šiaurėje iki 4000 mm pajūrio žemumoje. Svarbiausios upės – Nigeris, Volta. Būdingi drėgnieji atogrąžų miškai, aukštažolės savanos.

Taip pat Aukštutine Gvinėja vadinamas Atlanto vandenyno pakrantės ruožas nuo Rošo kyšulio (Bisau Gvinėja) vakaruose iki Biafros įlankos (Nigerija) rytuose.[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 111–112