Aukštielninko poza

Aukštielninko poza (angl. supine position) – gulinčio žmogaus poza, kai gulima ant nugaros veidu į viršų. Priešinga gulinčiojo poza yra kniūbsčio poza.

Moteris aukštielninka deginasi saulėje
Aukštielninka (angl. supine position) ir kniūbsčia (angl. prone position) pozos.

Chirurgijoje operuojant aukštielninkus operuojamuosius lengvai prieinamos pilvo ir krūtinės ertmės. Taip pat būna patogu operuoti galvą, kaklą ir galūnes.[1]

Anatominiais terminais žmogaus aukštielninka poza apibūdinama taip: dorzalinė (nugarinė) pusė žemyn, ventralinė (pilvinė) – aukštyn.

Pusiau aukštielninkas redaguoti

Mokslinėje literatūroje terminas angl. semi-supine 'pusiau aukštielninkas, pusiau gulomis' paprastai reiškia padėtį, kai gulinčiojo kūno dalis aukščiau juosmens yra ne horizontali, o sudaro apie 45° ar panašų kampą su apatine kūno dalimi.[2] Aleksanderio technikoje (angl. Alexander technique) poza semi-supine yra aukštielninka poza, kai keliai yra sulenkti, o padai ir kūno dalis virš juosmens liečia horizontalų paviršių.

Ryšys su staigios kūdikių mirties sindromu redaguoti

Manoma, kad kūdikių mirtingumas dėl staigios kūdikių mirties sindromo sumažėjo kūdikius ėmus guldyti miegoti aukštielninkus. Tai aiškinama tuo, kad:

  • kniūbsčiai (ant pilvo) miegančių kūdikių kvėpuojamame ore būna daugiau anglies dvideginio.
  • turi ne visai susiformavusius centrinius chemoreceptorius, todėl jų organizmas nesugeba tinkamai sureaguoti į prasidedančią kvėpuojamąją acidozę.

Taip pat skaitykite redaguoti

Šaltiniai redaguoti

 
  1. Rothrock, J. C. (2007) Alexander’s Care of the Patient in Surgery 13th Ed. Mobsy Elsevier: St Louis, Missouri. p. 148.
  2. Petropoulou, E; Lancellotti, P; Piérard, LA. (2006) "Quantitative analysis of semi-supine exercise echocardiography--influence of age on myocardial Doppler imaging indices. " Acta Cardiol. 2006 Jun;61(3):271-7