Atiša
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Atiša Dypankara Šridžniana (skr. अतिश दीपङ्कर श्रीज्ञान = IAST: Atiśa Dīpaṅkara Śrījñāna, tibet. ཇོ་བོ་རྗོ། = a ti sha; 982–1054 m.) – iš Bengalijos kilęs indų budistų vienuolis, budizmo skleidėjas Tibete.
Gimė 982 m. Bengalijos didikų šeimoje Bikrampure. Vaikystėje vadintas Čandragarbha. Nuo mažumės domėjosi budizmu, pasak legendos, mokėsi pas 100 mokytojų. Mokėsi Vikramašilos universitete, vienas jo mokytojų buvo žymusis Naropa. Būdamas 21 m. jis įšventintas į sanghą (vienuoliją), gavo Dypankaros Šridžnianos vardą. Iki 30-ies metų studijavo Tripitaką, budizmo filosofijos veikalus.
1011 m. Atiša išvyko į Šrividžajos valstybę Sumatroje, ten pas mokytoją Dharmakirtį mokėsi bodhičitos. Po 12 metų grįžo į Magadhą, tapo autoritetingu mokytoju. Buvo ne kartą kviečiamas į Tibetą, kol 1024 m. galiausiai ten nuvyko. Tibete pateko į Samje vienuolyną, kur ėmėsi rankraščių tvarkymo, ėmė rengti naujus vertimus ir taip gaivino budizmą, kuris po valdovo Langdarmos persekiojimų praktiškai išnyko. Būtent iš Atišos vertimų radosi Kadam, Sakja ir Kagju mokyklos, tik vienintelė Njingma rėmėsi senąja, beveik sunaikinta vertimų tradicija. Atišos pasekėju tapęs Dromtongpa įkūrė Kadam mokyklą, kurios pagrindu vėliau susidarė Gelug („Naujoji Kadam“).
Atiša išvertė daug sanskrito tekstų, parašė komentarų. Tengjur kanone išlikę 79 jo sąvadai.
Atiša 1054 m. mirė Tibete, Lethano kaime netoli Lasos. Jo mirties vietą žymi stūpa. 1978 m. Atišos palaikai perlaidoti Dakoje (Dharmaražika Bauda šventykloje).