Atauro sala
Atauro sala (taip pat Pulau Atauro, Ataúro) yra maža sala, esanti 25 km į šiaurę nuo Dilio, Rytų Timoro sostinės, tarp Indonezijai priklausančių Aloro ir Vetaro salų. Ji priklauso Rytų Timorui ir yra Dilio apskrities dalis. Salos ilgis apytiksliai 25 km, o plotis 9 km, plotas apie 105 km², gyvena apie 8000 žmonių.
Vardas redaguoti
Vietinėje kalboje salos vardas reiškia 'ožys', ir ji tarp indoneziečių žinoma Kambigo salos (Pulau Kambing) vardu (indoneziečių kalba tai ir reiškia 'ožys'). Atauro sala taip pavadinta dėl didelio kiekio ten auginamų ožių.
Geografija redaguoti
Sala padalyta į penkis rajonus, kiekvienas supa po gyvenvietę: Bikeli ir Beloi šiaurėje, Macadade (anksčiau Anartutu) pietvakariuose, Makili ir Vila (anksčiau Maumeta) pietryčiuose. Didžiausias miestas Vila. Kiti svarbesni miestai yra Pala, Uaroana, Arlo ir Berau. Vienas asfaltuotas kelias jungia Vilą ir Palą, iš jo atsišakoja vaikščiojamieji keliai į kitas gyvenvietes. Yra aerodromas.
Aukščiausia viršūnė, Manucoco, pakyla 995 m virš jūros lygio. Vandenynas tarp Atauro ir Timoro pasiekia 3500 m gylį. Tuo tarpu pakeliui į Vetarą daug sekliau. Siekdami sudaryti pirmą geologinį salos žemėlapį ir tuo pačiu patobulinti jos infrastruktūrą, saloje dirba geologai iš Melburno universiteto, Rytų Timoro energetinių mineralų ir resursų valdybos ir politechninio Dilio instituto [1] Archyvuota kopija 2005-06-22 iš Wayback Machine projekto..
Atauro yra maža ir nestabili sala su nelygiu paviršiumi, dažnos nuošliaužos ir šviežio vandens trūkumas, ypač sausringais laikotarpiais. Šviežio vandens šaltiniai yra 2 km į šiaurę nuo Berau, nedidelės talpyklos šalia Macadade ir rytiniuose Manucoco kalno šlaituose. Pakrančių šuliniai tiekia prastos kokybės vandenį daugeliui pakrančių gyvenviečių. Lisabona pradėjo naują projektą, siekdama padidinti vandens kiekį ir jo skirstymą [2].
Salą su Diliu jungia keltas. Kelionė užtrunka apie 2 valandas. Miestą taip pat galima pasiekti žvejų valtimis. Atauro sala laikoma galima eko - turizmo vieta, nardytojus taip pat vilioja šalia esantys koraliniai rifai.
Kultūra redaguoti
Atauro sala yra neįprasta Rytų Timore, nes dauguma šiaurinių gyventojų yra protestantai, o ne katalikai. Jiems XX amžiaus pradžioje krikščionybę skelbė olandų kalvinistai iš Aloro. Taip pat yra šiek tiek protestantų ir pietinėje dalyje.
Atauro žmonės kalba trimis Vetaro kalbos dialektais, kuriais daugiausia šneka Vetare ir Lirane Indonezijoje.
Istorija redaguoti
- Taip pat skaitykite: Rytų Timoro istorija
Atauro sala, kartu su Rytų Timoru, XVI amžiuje buvo kolonizuota Portugalijos. Jos paskirtis buvo kalėjimas.
Portugalijos Timore sala buvo įtraukta į Dilio savivaldybę, kuri sutapo su dabartine Dilio apskritimi. Kai Rytų Timoras tapo nepriklausomas, buvo svarstoma atskirti Atauro salą į atskirą autonominę sritį, tačiau to neįvyko. Ji kolkas liko Dilio apskrities atskiru rajonu.
1975 rugpjūčio 11, kai Timoriečių Demokratinė Sąjunga (União Democrática Timorense) suorganizavo valstybės perversmą, siekdami pristabdyti Fretilin (Frente Revolucionária de Timor-Leste Independente) augantį populiarumą, portugalų valdytojas, Mário Lemos Pires, pabėgo į Atauro salą, iš kurios po to bandė tarpininkauti tarp dviejų grupių. Frelitin reikalavo jį grįžti atgal ir tęsti dekolonizacijos procesą, tačiau jis tvirtino, jog laukia nurodymų iš Lisabonos. Pasinaudodami šiuo chaosu, salą okupavo Indonezija. Rytų Timoro dalimi tapo 2002 metų gegužės 20 dieną.