Asuva

Asuva (hetitų kalba: Assuwa) – II tūkstantmetyje pr. m. e. Mažosios Azijos vakarinėje dalyje egzistavęs regionas, kurio tiksli vieta nėra identifikuota. Politiškai tai buvo 22 smulkių valstybėlių konfederacija. Ji yra siejama su luviais.

Vokiečių dailės istorikas, filologas ir archeologas H. T. Bossert teigia, kad Asuvos pavadinimas galėjo duoti pavadinimą visam Azijos žemynui.

Apibrėžimai redaguoti

Apie Asuvos egzistavimą žinoma tik iš hetitų šaltinių. Pagrindinis jų – molinių lentelių archyvas, žinomas kaip Laroche CTH 142/85. Čia esančiuose įrašuose pasakojama apie Hetitų imperijos priešę vakaruose, kuri sudarė sąjungą su Mikėnų Graikija. Asuvą sutramdė hetitų valdovas Tudhalija, kurio nukariavimuose minimos 22 konfederaciją sudarę valstybės.

Tiksli Asuvos vieta nėra aiški. Kai kurios iš konfederacijoje buvusių valstybėlių buvo identifikuotos: pvz. Wilusiya tapatinama su Troja (Ilionas), Taruisa – su Troada. Tai leidžia lokalizuoti Asuvą Mažosios Azijos šiaurės vakarinėje dalyje (Mizijos, Troados regionuose). Tačiau yra spekuliacijų, kad tarp valstybių minima Karakiša galėtų būti Karija, o ..ugga (greičiausiai Lugga) – Likija, kas reikštų, jog dalis Asuvos buvo ir Mažosios Azijos pietvakariuose. Tai leistų Asuva laikyti visą vakarinę Mažąją Aziją, buvusią į vakarus nuo Hetitų imperijos.

Iš pradžių mokslininkai buvo linkę sieti šį hetitų valdovą su Tudhalija IV (valdė apie 1237–1209), kurio metu vakariniame imperijos pasienyje vyko daug neramumų. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais linkstama šiuos įvykius sieti su kitu valdovu – Tudhalija I, kuris valdė XIV a. pr. m. pradžioje, t. y. beveik dviem šimtais metų anksčiau.

Neaiški yra ir Asuvos padėtis kitos luvių valstybės, Arcavos, atžvilgiu. Arcava, irgi minima hetitų šaltiniuose, apėmė Mažosios Azijos pietvakarinę dalį. Tokiu atveju Ašuva gali būti lokalizuojama į šiaurę nuo jos, o išplėstinio apibrėžimo atveju – į šiaurę ir į pietus nuo jos. Taip pat gali būti, kad Asuva ir Arcava atstovauja skirtingiems laikotarpiams.

Valstybės narės redaguoti

Mažosios Azijos vietovės apie XIII a. pr. m. e.

...ugga,
Kišpuwa,
Unaliya,
neįskaitomas pavadinimas,
Dura,
Ḥalluwa,
Ḥuwallušiya,
Karakiša,
Dunda,
Adadura,
Parišta,
neįskaitomas pavadinimas,
-wwa,
Waršiya,
Kuruppiya,
-luišša,
Alatra (?),
Pahurinos kalno žemė,
Pasuhalta,
neįskaitomas pavadinimas,
Wilušiya,
T[a]rui[s]ša.

Šaltiniai redaguoti

CTH 142/85, Annals of Tudhaliya, Source: Carruba
Bossert, Helmut T., Asia, Istanbul, 1946.
Гиндин Л. А. Население Гомеровской Трои. Историко-филологические исследования по этнологии древней Анатолии. М.: Наука, издательская фирма «Восточная литература», 1993. 211 с. ISBN: 5-02-017512-9. стр. 26.
Castleden, Rodney (2005). The Mycenaeans. Routledge. pp. 202–203. ISBN 9781134227822.