Asagasdemonas Mesopotamijos mitologijoje, dangaus dievo Anu ir žemės deivės Ki sūnus. Apie jį pasakojama šumerų Lugal-e poemoje. Teigiama, kad buvęs itin atgrasios išvaizdos, turėjęs galią, dėl kurios žuvys gyvos išvirdavusios upėse.[1]

Asagas apvaisinęs kalnus ir taip gimusios akmeninės būtybės, lydėdavusios jį mūšiuose. Asago kariuomenę nugalėjęs dievas Ninurta (Ningirsu), o pagal kitą versiją – Adadas (Iškuras). Šiame mite įžvelgiamas nuogąstavimas, kurį jautė Mesopotamijos žemumos gyventojai Zagroso kalnų gyventojų atžvilgiu.[1]

Asago buveinė iš Lugal-e poemos nėra iki galo aiški. Gyvenęs požemio pasaulyje arba kalnuose. Kaip pasakojama Lugal-e poemoje, Ninurta užpuolė Asagą su savo ginklu (Šarur), tačiau nenurodoma, ar Asagas buvo užmuštas.[2]

Asago išvaizda mituose nėra detaliau apibūdinama, tačiau kai kurie archeologiniai radiniai, kaip manoma, vaizduoja būtent Ninurtos pergalę prieš Asagą. Reljefinėse plokštėse, pastatytose karaliaus Ašurnasirpalo II laikais abipus įėjimo į Ninurtos šventyklą Kalhu (Nimrudo) mieste, pavaizduotas liūtas-slibinas, kurį žaibais tranko dievas. Be to, aptikta Asirijos imperijos laikotarpiu datuojamų antspaudų, kuriuose vaizduojama panaši scena.[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. 1,0 1,1 1,2 Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 35–36. ISBN 978-0-292-70794-8.
  2. Bane, Theresa (2016). Encyclopedia of Beasts and Monsters in Myth, Legend and Folklore. McFarland. p. 42. ISBN 978-0-7864-9505-4.