Arnošt Muka
| Arnošt Muka | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1854 m. kovo 10 d. Vulki Vosykas, Lužica, Vokietija |
| Mirė | 1932 m. spalio 10 d. (78 metai) Baucenas, Lužica, Vokietija |
| Veikla | pedagogas, visuomenininkas, slavistas |
| Alma mater | Leipcigo universitetas |
 Vikiteka |
Arnošt Muka |
Arnoštas Muka (sorb. Arnošt Muka, vok. Ernst Mucke, 1854 m. kovo 10 d. Vulki Vosyko k., Lužica, Vokietija – 1932 m. spalio 10 d. Baucenas, Lužica, Vokietija) – sorbų pedagogas, visuomenininkas, slavistas. Sorbų muziejaus ir Sorbų namų Baucene įkūrėjas.
Biografija redaguoti
Laikomas vienu iškiliausių XIX ir XX a. sorbų humanistų, žymiai prisidėjusiu prie sorbų tautinės savimonės susidarymo. 1874–1879 m. mokėsi Leipcigo universitete, kur studijavo klasikinę filologiją ir slavistiką. 1875 m. sorbų gimnazistams surengė pirmąją festivalinę stovyklą „Susitikimas“ (a. sorb. Schadźowanka, žem. sorb. Schadowanka). Nuo 1879 m. dirbo mokytoju Citau (Žitavoje), o vėliau – Bauceno gimnazijoje. Nuo jaunų dienų dalyvavo kultūriniame ir moksliniame sorbų judėjime. Organizacijų „Societas Slavica Budissenensis“ ir „Maśica Serbska“ narys.
1882–1886 m. buvo žurnalo „Łuzica“ redaktorius, o 1884–1932 m. redagavo „Časopis Maćicy Serbskeje“ („Maśica Serbska“ žurnalą). Šiame žurnale 1884–1886 m. publikavo demografinį tyrimą „Statistikа Łužiskich Serbow“, kuriame pateikė statistinius duomenis apie sorbų skaičių, gyvenamąsias vietas, socialinę struktūrą ir išsilavinimo lygį.[1]
Jo atkaklumo ir organizacinio talento dėka 1904 m. Baucene pavyko atidaryti Sorbų namus. Be to, A. Muka stengėsi įsteigti Sorbų muziejų. Jis buvo ne vienos akademijos ir mokslo draugijos narys (taip pat buvo išrinktas Sankt Peterburgo mokslų akademijos nariu korespondentu).[2] Keliaudamas po Aukštutinę ir Žemutinę Lužicas tyrė sorbų kalbas, folklorą ir kultūrinį paveldą. A. Muka yra daugybės didelę įtaką sorbų šviesuomenei padariusių mokslinių darbų autorius. Pasisakė prieš vokietinimą. Už tautinę veiklą Vokietijos valdžios buvo du kartus ištremtas į Vokietijos gilumą.
Palaidotas Taucherio kapinėse Baucene.
Bibliografija redaguoti
- Szczątki języka połabskiego Wendów Luneburskich, [in:] Materiały i prace Komisyi językowej Akademii Umiejętności w Krakowie, t. I, Kraków 1904, s. 313—569.
- Historische und vergleichende Laut — und Formenlehre der niedersorbischen (niederlausitzisch — wendischen) Sprache, Lipsk 1891
- Słownik dolnoserbskeje rěcy a jeje narěcow, St. Petersburg — Praga 1911
- Statistika łužiskich Serbow, 1980.
Išnašos redaguoti
- ↑ Dodawki k statisticy a etnografiji łužickich Serbow II Archyvuota kopija 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto., Časopis Maćicy Serbskeje, 1900, p. 80 — 103
- ↑ Информация на сайте ИС АРАН
Literatūra redaguoti
- Гугнин А. А., Введение в историю серболужицкой словесности и литературы от истоков до наших дней, Российская академия наук, Институт славяноведения и балканистики, научный центр славяно-германских отношений, М., 1997, стр. 19, 50, 70, 106—107, 110, 120—121, 123—124, 127, 130, 132—133, 136, ISBN 5-7576-0063-2