Ardas – fitocenozės vertikalios sandaros vienetas. Jame vyraujančių augalų asimiliuojamos ir adsorbuojamos dalys yra daugiau ar mažiau prisiderinusios prie tam tikro atmosferos aukšto (horizonto), dirvožemio ar vandens gylio. Augdamos kartu augalų bendrijos rūšys užima skirtingo aukštumo erdvę.[1] Ardai paprastai išskiriami vizualiai pagal regimas ribas tarp ardų, lyg augalijos sluoksnių ribas. Skiriami antžeminiai ir požeminiai ardai. Skirtingus ardus sudarantys augalai būna prisitaikę augti tokiose sąlygose. Žemesnių ardų augalija paprastai labiau unksminė ir labiau drėgnamėgė. Kai kurios gyvūnų grupės irgi gali laikytis tam tikrame arde.

Miškuose dažniausiai skiriami šie ardai:

Miškuose paprastai skiriamas ne vienas medžių ardas, itin jų daug aptinkama tropiniuose pusiaujo miškuose. Vieni medyno medžiai aukštesni, kiti žemesni, vieni auga tankiau, kiti rečiau. Pagal jų aukštį ir augimo tankį medynuose išskiriami medžių ardai. Dominuojantys aukščiausi ardo medžiai vadinami miško skliautu.

Medynuose dažniausiai skiriami du ardai:

  • Pirmasis (vyraujantis, viršutinis) ardas – vyrauja pagrindiniai aukščiausi medžiai.
  • Antrasis ardas (žemutinis) – tai žemiau pirmojo ardo augantys medžiai. Paprastai antrajame arde auga ūksmę pakenčiantys ir jauname amžiuje lėčiau augančių rūšių medžiai, pavyzdžiui, eglės, liepos. Antrasis ardas medyne išskiriamas kai jį sudarančių medžių vidutinis aukštis yra daugiau nei 4 m ir 25 % mažesnis už pirmojo ardo medžių aukštį, o antrojo ardo skalsumas – 0,3 ir didesnis. Jei skalsumas mažesnis, tai jau nebe pirmasis ardas, o pavieniai medžiai.[2]

Aukštažolėse pievose neretai irgi išskiria ardus:

  • aukštosios žolės
  • vidutinės žolės
  • žemosios žolės

Ardus turi ne visos fitocenozės. Jie paprastai skiriami būtent miškų fitocenozėse.

Šaltiniai redaguoti

  1. Ardas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
  2. Miško savininko elementorius. Vilnius: Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, 2016.