Apvalioji viksva
| Carex diandra | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Apvalioji viksva ( Carex diandra) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Carex diandra Schrank, 1781 | ||||||||||||||
| Sinonimai | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Varietetai ir formos | ||||||||||||||
|
Apvalioji viksva (Carex diandra) – viksvuolinių (Cyperaceae) šeimos, viksvų genties daugiametis augalas. Apvaliosios viksvos pavadinimas kilo iš lotyniškų žodžių: „carex“ – viksva, „diandra“ – dvivyris, dvikuokis.
Morfologija redaguoti
Daugiametis, žolinis, pilkai žalias, retakeris, 25–70 cm aukščio augalas, išauginantis trumpą, įstrižai kylantį šakniastiebį. Kupstai nedideli, reti. Stiebai statūs, ploni, tiesūs, rečiau truputį lenkti, gana standūs, viršutinėje dalyje tribriauniai, šiek tiek iškiliais šonais, šiurkštūs, apačioje – apvalūs, švelnūs, pamate su tamsiai rudomis, nežymiai blizgančiomis, sveikomis, be skaidulų, belapėmis makštimis. Stiebų pamatuose supančių apatines makštis pernykščių metų lapų skaidulų nėra arba jos nežymios. Lapai standūs, trumpesni už stiebus, siaurai linijiški, smailiomis, tribriaunėmis viršūnėmis, 1–2 mm pločio, labai šiurkštūs, išilgai sulenkti arba lovelio pavidalo, stiebų apatinėje dalyje susitelkę. Žiedynas – gana tanki, cilindriška, 2–3,5 cm ilgio ir 5–8 mm pločio, apatinėje dalyje kartais šakota varpa, žiedynlapis rudas, nedidelis, jo kraštai plėviniai, viršūnė akuotuota. Varputė viršuje susideda iš nedaugelio kuokelių žiedų, apačioje – iš piestelinių. Pažiedės kiaušiniškos, smailios, rausvai rudos arba šviesiai rudos, su šviesiu ruoželiu per vidurį ir plačiais, plėviniais, blizgančiais pakraščiais, trumpesnės už maišelius. Maišeliai kriaušiški, plačiu pamatu, 2,5–3 mm ilgio, tamsiai rudi, beveik juodi (tik snapelio pakraščiai truputį šviesesni), blizgantys, trumpai kotuoti, jų išorinė pusė gumbiškai iškili, vos pastebimai gyslota, turi aiškias klostes pamate, vidinė – mažai iškili, begyslė; iš pradžių jie staigiai, o arčiau viršūnės – laipsniškai siaurėja, užsibaigdami pleištišku, lenktu, iš vienos pusės, sveiku, iš kitos – beveik iki pat pamato skeltu, siaurai sparnuotu, dantytais pakraščiais snapeliu. Vaisiai lęšiški, apie 2 mm ilgio ir 1,5 mm pločio. Sėklas išplatina vanduo.
Augavietės redaguoti
Auga žemapelkėse, pelkėtose pievose, paežerių liūnuose dažnai masiškai. Hemikriptofitas. Sudaro vieną plačiausiai žemapelkėse paplitusią (lot. Cariceta diandrae) formaciją.
Paplitimas Lietuvoje: dažna visoje šalyje. Kaip edifikatorinė rūšis įeina į:
(lot. Carex Diandra) + (lot. Agrostis alba) + (lot. Bryum ventricosum),
(lot. Carex diandra) + (lot. Carex nigra) + (lot. Calliergonella cuspidata),
(lot. Carex diandra) + (lot. Calliergon giganteum),
(lot. Carex diandra) + (lot. Menyanthes trifoliata ) + (lot. Drepanocladus intermedius),
(lot. Carex diandra) + (lot. Drepanocladus intermedius),
(lot. Carex diandra) + (lot. Aulocomnium palustre) asociacijas.
Bendras palitimas: beveik visa Europa, išskyrus pietinius ir pietrytinius europinės Rusijos dalies rajonus, dažniausiai miškų, rečiau tundrų ir stepių zonose, Sibiras, Tolimieji Rytai, Kaukazo, Vidurinės Azijos, Himalajų kalnų subalpinių pievų bei miškų juostos, Kanarų salos, Šiaurės Amerika. Priklauso borealiniam floros elementui.
Lietuvoje rastos Apvaliosios viksvos formos redaguoti
Carex diandra var. major (Koch) Asch. et Gr. – dideli augalai, tankesniais kerais, platesniais lapais ir didesniais žiedynais, negu tipinė forma. Trinapolis (Vilniaus apyl.), Žuvinto pelkė (Marijampolės raj.).
Carex diandra f. conguesta Lek. f. nova in Add. – šakniastiebis labai trumpas, augalas be palaipių; žiedynas trumpas, storokas. Rimaičių ežeras (Šeduva) .
Literatūra redaguoti
- P. Snarskis, „Vadovas Lietuvos augalams pažinti“, Vilnius, 1969 m.
- V. Galinis, „Vadovas Lietuvos TSR vandens augalams pažinti“, Vilnius, 1980 m.