Apaštalas Jokūbas vyresnysis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Apaštalas Jokūbas vyresnysis gr. Απόστολος Ιάκωβος

Apaštalas Jokūbas
Mirė	44 m. Jeruzalėje

Veikla	vienas iš 12 Jėzaus Kristaus mokinių, apaštalas.

Vikiteka	Apaštalas Jokūbas vyresnysis

Apaštalas Jokūbas vyresnysis (gr. Απόστολος Ιάκωβος, g. Palestinoje – m. 44 m. Jeruzalėje) – vienas iš 12 Jėzaus Kristaus mokinių, apaštalas.

Jokūbas gimė Palestinoje, užmuštas 44 m. Jeruzalėje. Jo jaunesnysis brolis buvo Apaštalas Jonas evangelistas.

Naujajame Testamente redaguoti

Kaip jo tėvas ir brolis buvo žvejai. Jo pašaukimo scena aprašyta Morkaus ir Mato evangelijose.

Apaštalai Jokūbas ir Jonas buvo broliai. Juos Jėzus Kristus pavadino "Boanerges" (pažodžiui „perkūnijos, griausmo sūnumis“) dėl jų užsidegančio charakterio. Siekiant skirti nuo Apaštalo Jokūbo jaunesniojo, literatūroje Jokūbas dažnai vadinamas Jokūbu vyresniuoju .

Apaštalas Jokūbas vyresnysis paminėtas Mato (Mt 10,2), Morkaus (Mk 3,17), Luko (Lk 6,14) evangelijose, taip pat Apaštalų darbuose (Ad.1,13).

Apaštalas Jokūbas su broliu ir Apaštalu Petru buvo patys artimiausi Jėzaus mokiniai. Kartu su Apaštalais Petru ir Jonu buvo Jairo dukters prisikėlimo liudininkas (Mk 5,37; LK 9,51). Taip pat tik juos Jėzus Kristus padarė savo prisikėlimo liudininkais (Mt. 17,1; Mk. 9,2 ir Lk. 9,28).

Brolių ūmus charakteris pasireiškė, kai jie nusprendė iš dangaus nuleisti ugnį ant samariečių gyvenvietės (Lk. 9,54); taip pat paprašė, kad jiems būtų leista sėdėti Dangaus karalystėje Jėzaus Kristaus dešinėje ir kairėje (Mk. 10,35-37).

Po Jėzaus Kristaus prisikėlimo ir įžengimo į dangų taip pat minimi Apaštalų darbų knygos puslapiuose. Dalyvavo kuriantis pirmosioms krikščionių bendruomenėms. Apaštalų darbuose užsimenama ir apie jo mirtį (12, 1-2) – karalius Erodas Agripa „nukirsdino Jokūbą, Jono brolį“. Pagal tolimesnį tekstą tai įvyko 44 m. Apaštalas Jokūbas vyresnysis – vienintelis apaštalas, kurio vienintelio mirtis paminėta Naujajame Testamente.

Gerbimas redaguoti

Katalikų bažnyčioje minėjimo diena liepos 25 d.

Pagal legendą, jo palaikai buvo perkelti į Ispaniją į Santjago de Kompostelos miestą. Antrasis palaikų atradimas įvyko 813 m. Tada kilo legenda apie tai, kad pats Jokūbas pamokslavo Pirėnų pusiasalyje, istoriškai visiškai neteisinga.

XI a. kelionės į Santjagą įgavo antrą pagal reikšmę piligrimystės vietą po kelionių į Šventąją žemę.

Kai Jokūbo minėjimo diena liepos 25 d. išpuola į sekmadienį, tai Ispanijoje skelbiami „šventojo Jokūbo metai“, žinoma, bažnyčioje švenčiama labai iškilmingai.

XX a. gale atgimė tradicija: kad gautų liudijimą, apie nueitą „Jokūbo kelią“ piligrimai turi praeiti šimtą ar nuvažiuoti dviračiu du šimtus kilometrų. Atvykęs piligrimas pateikia specialų dokumentą „credencial“ (piligrimo pasą, išlikusį dar nuo viduramžių laikų) su žymomis, padarytomis pakelės punktuose, po ko gauna lotyniškai parašyta „Kompostelos Sertifikalą“.

Jokūbo garbei pavadinta Čilės sostinė – Santjagas.

Ikonografija redaguoti

Pats seniausias apaštalo vaizdas – VI a. Ravenos mozaika. Joje šv. Jokūbas pavaizduotas kaip senelis su į vamzdelį susuktu popieriumi rankoje. Toliau jis buvo vaizduojamas kaip senelis su maišu ir raitelis ant arklio. Jokūbas buvo garsių dailininkų, tarp jų – Albrehto Diurerio, Rubenso ir daugelio kitų personažas.