Anzelmas Matutis
| Anzelmas Matutis | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1923 m. sausio 7 d. Zomčinė, Igliaukos valsčius |
| Mirė | 1985 m. rugsėjo 21 d. (62 metai) Alytus |
| Tėvas | Vladas Matulevičius |
| Motina | Julija Matulevičienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Marija Matulevičienė |
| Vaikai | Šarūnas, Valentinas, Vytautas |
| Veikla | pedagogas, rašytojas |
Anzelmas Matutis (tikr. Matulevičius, 1923 m. sausio 7 d. Zomčinėje, Igliaukos valsčius – 1985 m. rugsėjo 21 d. Alytuje) – Lietuvos pedagogas, rašytojas, vaikų literatūros kūrėjas, daugelio premijų laureatas.
Biografija redaguoti
1942 m. baigė Marijampolės mokytojų seminariją. Mokytojavo Santaikoje, Simne, Seirijuose, 1950–1972 m. Alytuje. Dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą miesto mokyklose, dirbo pionierių namuose, vadovavo literatų ir turistų būreliams. 1971 m. Varėnos rajono girioje, Pauosupėje, pasistatė namelį, pramintą Dreve ir jame leisdavo vasaras.[1] 1972 m. atsisakė mokytojo darbo ir visas savo jėgas paskyrė kūrybai. Palaidotas Alytuje.[2]
Kūryba redaguoti
Jau 1937 m. pradėjo spausdinti eilėraščius vaikams. 1939 m. šešiolikmetis gimnazistas „Žiburėlio“ žurnalo surengtame jaunųjų literatų konkurse laimėjo dvi premijas – už eilėraštį „Gėlių dainelė“ ir už poemą „Kiškiukas Gailiukas ir geras berniukas“.
A. Matutis – trumpojo eilėraščio meistras. Dažnai trumpieji jo eilėraščiai paremiami emocinga šnekamąja vaikų kalba, intonacijų kaita, neretai kalbama pirmu asmeniu, sušukimu sustiprinama eilėraščio pabaiga. Jo sukurti herojai skatina mylėti Tėvynę, tėvus, tausoti gamtą, nelikti abejingiems gamtos niokojimui.
Poetas išleido daugiau kaip 30 eilėraščių, poemų, eiliuotų pasakų knygų vaikams, parengė literatūros bei istorijos skaitinių knygų ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams, iš rusų kalbos išvertė estų, kirgizų, baltarusių, rusų poetų eilėraščių, parašė apybraižų, libretą Jurgio Gaižausko operai „Buratinas“ (1969 m.). 1984 m. rinktinė „Margaspalvė genio kalvė“ apdovanota tarptautiniu H. K. Anderseno diplomu (įrašant A. Matutį į premijuotų rašytojų garbės knygą).[3][4]
Bibliografija redaguoti
|
|
|
Atminimo įamžinimas redaguoti
- 1988 m. spalio 29 d. viena Igliaukos miestelio gatvių pavadinta jo vardu.
- 1989 m. gegužės 20 d. Igliaukos vidurinei mokyklai suteiktas A. Matučio vardas.
- 1991 m. spalio 19 d. Alytuje atidarytas A. Matučio memorialinis muziejus (Alytaus kraštotyros muziejaus filialas).[5]
- Rašytojo vardu buvo pavadinta pradinė mokykla Alytuje.
- Zomčinės kaime – A. Matučio gimtinės muziejus. 1997 m. rudenį prie sodybos įkurtas parkas.
Įvertinimas redaguoti
- 1971 m. Komjaunimo premija
- 1973 m. LTSR nusipelnęs mokytojas
- 1974 m. LTSR valstybinė premija
- 1983 m. LTSR nusipelnęs kultūros veikėjas
- 1984 m. H. K. Anderseno garbės diplomas
Šaltiniai redaguoti
- ↑ http://www.dainavosgidas.lt/lt/?cid=75639
- ↑ „Anzelmas Matulevičius-Matutis (1923–1985)“. alytausmuziejus.lt. Suarchyvuota iš originalo 2015-10-13. Nuoroda tikrinta 2016-12-27.
- ↑ http://www.rasyk.lt/rasytojai/anzelmas-matutis.html
- ↑ Justinas Kačiulis. Anzelmas Matutis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. - 20
- ↑ Anzelmo Matučio memorialiniam muziejui – 20 metų, 2011-10-14
Literatūra redaguoti
- Po girią vaikščiojo poetas: Anzelmo Matučio gyvenimas ir kūryba: apybraiža (sud. Jonas Linkevičius). – Vilnius: Agora, 2000. – 205 p.
Nuorodos redaguoti
- Asociacija „Matučio namai“ Archyvuota kopija 2011-12-29 iš Wayback Machine projekto.