Antipodų salos
49°40′0.12″ p. pl. 178°46′0″ r. ilg. / 49.6667000°š. pl. 178.76667°r. ilg.
Antipodų salos (angl. Antipodes Islands) – negyvenamų vulkaninių salų grupė Ramiajame vandenyne, 650 km į pietryčius nuo Stiuarto salos, 560 km nuo Naujosios Zelandijos Pietų salos. Priklauso Naujajai Zelandijai.
Viso archipelago plotas – 60 km². Didžiausia Antipodų sala, kurios plotas 20 km². Antroji pagal dydį sala – Bolansas (2 km²). Likusiusios salelės daugiausia labai mažos arba tiesiog uolos.
Aukščiausia vieta – Galovėjaus kalnas (402 m), kuris taip pat yra ir aktyvus ugnikalnis. Salose peri gausybė paukščių (albatrosai, pingvinai), čia gyvena endeminės Antipodų papūgos, Antipodų albatrosai.
Antipodų salas atrado britai 1880 m. Salos gavo tokį pavadinimą, kadangi yra antipodinėje pozicijoje, t. y. diametraliai priešingoje Žemės vietoje, nei yra Jungtinė Karalystė.[1]
Naujosios Zelandijos subantarktinių salų grupei priskiriamos salos įtrauktos į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
-
Pietų įlanka -
Pingvinų kolonija -
Nublokštųjų trobelė
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Antipodų salos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 588 psl.