Antano Juozapavičiaus tiltas

Antano Juozapavičiaus tiltas
Antano Juozapavičiaus tiltas
Antano Juozapavičiaus tiltas
54°24′05″š. pl. 24°03′17″r. ilg. / 54.4014°š. pl. 24.0548°r. ilg. / 54.4014; 24.0548 (Antano Juozapavičiaus tiltas)
Vieta Alytus
Ilgis 195 m
Plotis 10 m
Aukštis 20 m
Pastatytas 1937 m.

Antano Juozapavičiaus tiltas – tiltas per Nemuną Alytuje, jungiantis A. Juozapavičiaus gatvę Alytuje ir Lietuvos krašto kelią  220  TrakaiRūdiškėsPivašiūnaiAlytus . Tiltas pavadintas karininko Antano Juozapavičiaus vardu. Medinis tiltas šioje vietoje pastatytas dar 1909 metais. 1937 m. pastatytas gelžbetoninis tiltas, kurį 1944 m. susprogdino besitraukianti Vokietijos kariuomenė. Tiltas atstatytas 1967 m.

Turi 1×2 eismo juostas.

Istorija redaguoti

Pirmąjį medinį tiltą šioje Alytaus vietoje Rusijos kariuomenė pastatė 1909 m. Jis buvo 7 metrų aukščio, turėjo 7 angas. 1919 m. ant tilto, kovose už Lietuvos nepriklausomybę žuvo pirmasis Lietuvos kariuomenės karininkas Antanas Juozapavičius. 1936 m. apie 50 prieš srovę pradėtas statyti naujas gelžbetoninis tiltas, baigtas 1937 m. gruodžio 15 d. Tuomet didžiausio Baltijos šalyse tilto projekto autorius – inžinierius Anatolijus Rozenbliumas.[1] Tiltas oficialiai atidarytas A. Juozapavičiaus žuvimo dieną – 1938 m. vasario 13 d. Tiltą papuošė skulptoriaus J. Zikaro sukurti bareljefai, kuriuose įamžintas A. Juozapavičiaus atminimas. Tilto šiauriniame gale vienas bareljefų vaizdavo raitą karininką, vadovaujantį kariams, kitas – A. Juozapavičiaus žūtį. Bareljefų apačioje buvo bareljefo siužetą nusakantys įrašai. Tilto pietiniame gale buvo plokštė su Alytaus miesto herbo bareljefu ir įrašytu tilto vardu. 1944 m. tiltą sugriovė besitraukianti Vokietijos kariuomenė.

Per karą tiltas sugriautas, sovietmečiu atstatytas, 1989 m. sugrąžintas A. Juozapavičiaus pavadinimas. Tais pačiais metais prie tilto pastatytas paminklas A. Juozapavičiui atminti (autoriai – V. Jarutis, K. Babravičius, P. Maločka, V. Valentinavičius).

2018 m. vasario mėn. pranešta apie dingusių J. Zikaro bareljefų suradimą. Du iš jų nuo 1944 m. išsaugojo alytiškiai Antanas ir Albinas Raginskai. Meno kūriniai saugojimui ir eksponavimui perduoti į Alytaus kraštotyros muziejų.[2] [3]

Galerija redaguoti

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti

Artimiausi tiltai per Nemuną
prieš srovę: Antano Juozapavičiaus tiltas pasroviui:
Alytaus pėsčiųjų ir dviračių tiltas Lietuvos tūkstantmečio tiltas