Antanas Merkys
Gimė 1887 m. sausio 20 d.
Bajorai, Skapiškio valsčius
Mirė 1955 m. kovo 5 d. (68 metai)
Malenkai, Vladimiro sritis
Palaidotas (-a) Petrašiūnų kapinėse
Tėvas Karolis Merkys
Motina Ona Plukaitė-Merkienė
Veikla teisininkas, politikas
Partija Lietuvių tautininkų sąjunga
Alma mater 1918 m. Kijevo universitetas
Vikiteka Antanas Merkys

Antanas Merkys (1887 m. sausio 20 ar vasario 1 d. Bajoruose, Skapiškio valsčius – 1955 m. kovo 5 d. Malenkuose, Vladimiro sritis, palaidotas Petrašiūnų kapinėse) – teisininkas, politikas, paskutinis tarpukario Lietuvos Ministras pirmininkas.

Biografija redaguoti

 
Atminimo lenta Kaune, Laisvės al. 30
 
Antanas Merkys. 1921 m.

Gimė mažažemių valstiečių šeimoje. Baigė Rygos Aleksandro gimnaziją, studijavo teisę Tartu universitete. Pirmojo pasaulinio karo metais mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1915 m. buvo Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių geležinkelio komendantas, vėliau tarnavo Rumunų fronte. 1918 m. baigė Kijevo universiteto Teisės fakultetą.

1919 m. Lietuvos kariuomenės savanoris, Krašto apsaugos ministerijos juridinio skyriaus vedėjas. Krašto apsaugos ministras trijuose kabinetuose – Prano Dovydaičio (1919 m. kovo 12 d. – 1919 m. balandžio 12 d.), Mykolo Sleževičiaus (1919 m. balandžio 12 d. – 1919 m. rugpjūčio 21 d.), Augustino Voldemaro (1926 m. gruodžio 17 d. – 1927 m. rugpjūčio 9 d.).

Įsteigė Varnių koncentracijos stovyklą. 1922 m. išėjo į atsargą pulkininko leitenanto laipsniu. 1927–1932 m. Klaipėdos gubernatorius, vėliau advokatas. Nuo 1934 m. sausio 2 d. iki 1939 m. Kauno burmistras (pakeitė liaudininką Joną Vileišį). 1934–1940 m. Miestų sąjungos pirmininkas.

1936–1940 m. Seimo narys. 1939 m. rudenį – Vyriausybės įgaliotinis Vilniui ir Vilniaus sričiai. 1939 m. lapkričio 21 d. – 1940 m. birželio 17 d. paskutinis tarpukario Lietuvos ministras pirmininkas. Prezidentui Antanui Smetonai pasitraukus iš Lietuvos, ėjo prezidento pareigas (1940 m. birželio 15 d. – 1940 m. birželio 17 d.).

Sovietams užėmus Lietuvą, bandė bėgti į Švediją, bet Rygos oro uoste sulaikytas NKVD, suimtas, liepos 17 d. su šeima ištremtas. Vežiotas po įvairius kalėjimus. 1952 m. gavo 25 metus kalėjimo Vladimire. Kartu su kitais Baltijos šalių politikais kalėjime jo pavardė laikyta paslaptimi, vadintas numeriu (nr. 1, jo žmona – nr. 2, Juozas Urbšys nr. 5, Aleksandras Stulginskis nr. 30 ir kt.). 1954 m. A. Merkys suteikus malonę paleistas, bet 1955 m. Malenkų invalidų namuose Vladimiro srityje mirė.[1]

 
A. Merkio kenotafas Petrašiūnų kapinėse[2]

Įvertinimas redaguoti

  • 1927 m. Vyties Kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinas
  • 1938 m. DLK Gedimino 1-ojo laipsnio ordinas (1938 02 16)
  • 1928 m. DLK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinas (1928 02 16)
  • 1928 m. Lietuvos kariuomenės kūrėjo-savanorio medalis Nr.1428
  • 1928 m. Lietuvos Nepriklausomybės medalis
  • 1938 m. Šaulių žvaigždės ordinas
  • 1939 m. Šaulių žvaigždės medalis
  • 1937 m. Jaunosios Lietuvos Trijų liepsnų 1-ojo laipsnio ordinas
  • 1939 m. Ugniagesių Artimui pagalbon 1-ojo laipsnio kryžius
  • 1934 m. Ugniagesių Artimui pagalbon 2-ojo laipsnio kryžius
  • 1934 m. Skautų Gedimino vilko ordinas
  • 1934 m. Skautų Svastikos ordinas
  • 1935 m. Belgijos Leopoldo II 1-ojo laipsnio ordinas
  • 1935 m. Italijos Karūnos 2-ojo laipsnio ordinas
  • 1937 m. Latvijos Trijų žvaigždžių 1-ojo laipsnio ordinas

Atminimo įamžinimas redaguoti

  • Atminimo lenta Klaipėdoje[3]
  • Paminklinė plokštė Kaune[4]

Antano Merkio gimtinės vieta Bajorų kaime (Skapiškio sen., dab. Kupiškio r.) 1995 m. įrašyta į Kultūros vertybių registrą (u. k. 21539 Archyvuota kopija 2016-11-19 iš Wayback Machine projekto.), 2005 m. LR kultūros ministro įsakymu pripažinta valstybės saugoma.[5] 2018 m. įtraukta į Kupiškio rajono lankytinų vietų sąrašą.[6]

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti

Politinis postas
Prieš tai:
Karolis Žalkauskas
Klaipėdos krašto gubernatorius
 

19271932 m.
Po to:
Vytautas Jonas Gylys
Prieš tai:
Antanas Gravrogkas
Kauno miesto Burmistras
19341939 m.
Po to:
Steponas Rusteika
Prieš tai:
Jonas Černius
Lietuvos ministras pirmininkas
19391940 m.
Po to:
Justas Paleckis
Prieš tai:
Antanas Smetona
Laikinasis Lietuvos prezidentas
1940 m.
Po to:
Justas Paleckis