Vikipedija

Ann-Margret

Ann-Margret
Tikras vardas Ann-Margret Olsson
Gimė 1941 m. balandžio 28 d. (82 metai)
Jemtlandas, Švedija
Šalis Švedija
JAV
Aktyvumo metai 1961–dabar
Užsiėmimas Aktorė · dainininkė · šokėja
Apdovanojimai
Auksinis gaublys (1962, 1972, 1976, 1984, 1985 m.)
Emmy (2010 m.)

Ann-Margret (tikrasis vardas – Ann-Margret Olsson; g. 1941 m. balandžio 28 d. Jemtlandas) – švedų-amerikiečių aktorė, dainininkė ir šokėja.

Penkių Auksinių gaublių laureatė, nominuota po dukart Oskaro ir Grammy, kartą SAGA ir šešiskart Emmy apdovanojimams. 2010 m. pelnė Emmy už kviestinį pasirodymą seriale „Law & Order: Special Victims Unit“. Kaip dainininkė, dėl savo kontralto balso ir seksualios dainavimo manieros įrašų kompanijos „RCA“ praminta „moteriškąja Elvis“, tuomet lyginant su populiariu atlikėju Elvis Presley.[1]

Biografija redaguoti

Šeima redaguoti

Ann-Margret gimė nedideliame miestelyje Valsjöbyn, Jemtlande[2]. Jos tėvas jaunystėje dirbo JAV, o 1942 m. vėl išvyko dirbti vietos elektros kompanijoje. Jis planavo, kad šeima taip pat persikels čia gyventi, tačiau vykstantis Antrasis pasaulinis karas sujaukė planus. Ann-Margret su motina į JAV atvyko tik 1946 m., šeima apsistojo Ilinojaus valstijoje, o 1949 m. tapo šios šalies piliečiais.

Ann-Margret lankė šokių pamokas, priklausė sporto komandos palaikymo grupei, o paauglystėje prisijungė prie teatro trupės, su kuria keliavo po įvairius šalies miestus. Šeima palaikė jos karjeros siekimą, o motina pati siuvo dukters sceninius kostiumus. Las Vegase į ją dėmesį atkreipė aktorius ir dainininkas George Burnsas, pakvietęs į savo pasirodymus ir vėliau ėmęs ją globoti.

Muzika redaguoti

 
Koncertas kariams Vietname

1961 m. Ann-Margret įrašė debiutinį albumą „And Here She Is: Ann-Marget“. Dėl savo kontralto balso ir seksualios dainavimo manieros įrašų kompanija „RCA“ praminė ją „moteriškąja Elvis“, lygindama su populiariu atlikėju Elvis Presley[1] (be to, ji įrašė ir žinomos jo dainos „Heartbreak Hotel“ versiją). Jos dainos pateko į Billboard Top 40, o jos kūrinį „I Just Don't Understand“, kuris pasiekė 17 vietą, po kelerių metų grupė The Beatles atliko savo gyvo pasirodymo metu BBC studijoje. 1962 m. ji dalyvavo Oskarų teikimo ceremonijoje, kurioje atliko vieną iš tais metais nominuotų dainų („Theme from Bachelor in Paradise“).

Ann-Margret sutartis su „RCA“ baigėsi 1966 m. 8-ajame dešimtmetyje ji įrašė keletą šokių stiliaus dainų, tačiau muzikinė karjera buvo neaktyvi. 2001 m., po ilgos pertraukos, pasirodė gospelo dainų albumas „God Is Love: The Gospel Sessions“, kuris savo kategorijoje buvo nominuotas Grammy.

Kinas redaguoti

 
Kadras iš filmo „Bye Bye Birdie“ 1963 m.

1961 m., po kino bandymų kompanijoje „20th Century Fox“, Ann-Margret pasirašė 7 metų trukmės kontraktą. Debiutinis filmas buvo „Pocketful of Miracles“, sukurtas kompanijos „United Artists“, kuriai Ann buvo „išnuomota“. 1962 m. miuzikle „State Fair“ ji vaidino „blogą mergaitę“, nes gerosios vaidmeniui kino studijos vadovams ji pasirodė pernelyg gundanti.

1963 m. pasirodžiusi juosta „Bye Bye Birdie“ sulaukė didžiulio populiarumo, o Ann-Margret sulaukė kvietimo atlikti dainą „Baby Won't You Please Come Home“ per prezidento John F. Kennedy gimtadienį „Waldorf-Astoria“ viešbutyje (metais anksčiau tai darė Marilyn Monroe).

1964 m. ji vaidino su Elvis Presley filme „Viva Las Vegas“ ir kartu įrašė 3 kūrinius. Ann-Margret supažindino Presley su choreografu David Winters, kuris dirbo su jais šioje juostoje, o vėliau dar keturiuose filmuose su Presley ir penkiuose – su Ann-Margret.

Po metų, kuriant juostą „Once a Thief“, ji susipažino su aktoriumi Roger Smith, už kurio vėliau ištekėjo.

1965 m. filme „The Cincinnati Kid“ ji vaidino su Steve McQueen, 1966 m. filme „Murderer‘s Row“ – su Dean Martin.

 
1968 m.

1966 m. ji kartu su Chuck Day ir Mickey Jones surengė eilę pasirodymų JAV kariams Vietname, o 1968 m. čia atvyko dar kartą su Bob Hope.

1967 m. ji surengė savo pirmąjį pasirodymą Las Vegase, kurio stebėti atvyko ir Elvis Presley. Vėliau jis jai įrašė gitaros aranžuotę, skambančią kiekvieno šou pradžioje. Pasibaigus sutarčiai, ji ėmė vesti TV laidą „The Ann-Margret Show“, kuri po metų pakeitė pavadinimą į „Ann-Margret: From Hollywood With Love“.

1972 m. pasirodymo metu Ann-Margret nukrito nuo platformos ant scenos ir susilaužė ranką bei žandikaulį, todėl prireikė ir plastinės operacijos. 1973 m. ji pelnė savo vardo žvaigždę Holivudo šlovės alėjoje.[3] Jos vaidmenys kine darėsi labiau draminiai, kas sudarė kontrastą Ann kaip muzikos atlikėjai ir šokėjai. 1975 m. ji buvo nominuota Oskarui už vaidmenį miuzikle „Tommy“.

1978 m. ji buvo pirmasis režisieriaus Allan Carr pasirinkimas vaidinti juostoje „Briliantinas“, tačiau buvo nuspręsta, kad 37-erių Ann-Margret yra per sena vaidinti studentę ir vaidmuo atiteko Olivia Newton-John. Ann garbei jos personažas Sandy Dumbrowski buvo pervadintas į Sandy Olsson.[4]

8 ir 9-ajame dešimtmečiuose pagrindine veiklos sritimi tapo kinas. 1994 m. pasirodė autobiografija „Ann-Margret: My Story“, kurioje aktorė prisipažino buvusi priklausoma nuo alkoholio.

1995 m. žurnalas „Empire“ įtraukė ją į „100 Sexiest Stars in Film History“ (10 vieta).

Vėlesniais metais ji taip pat vaidino televizijos filmuose bei serialuose: „Law & Order“, „Third Watch“, „The 10th Kingdom“, „The Kominsky Method“ ir kituose.

Asmeninis gyvenimas redaguoti

Ann-Margret 1967 m. ištekėjo už aktoriaus Roger Smith, kuris vėlai tapo jos vadybininku. Jiedu kartu gyveno iki 2017 m., kuomet šis mirė. Vaikų jiedu neturėjo.

Aktorė mėgsta motociklus. 2000 m. avarijos metu ji susilaužė 3 šonkaulius.[5]

Kūryba redaguoti

 
 
1997 m.

Diskografija redaguoti

  • And Here She Is...Ann-Margret (1961)
  • On the Way Up (1962)
  • The Vivacious One (1962)
  • Bachelor's Paradise (1963)
  • Beauty and the Beard (1964) (su Al Hirt)
  • David Merrick Presents Hits from His Broadway Hits (1964) (su David Merrick)
  • Songs from "The Swinger" (And Other Swingin' Songs) (1966)
  • The Cowboy and the Lady (1969) (su Lee Hazlewood)
  • Ann-Margret (1979)
  • God Is Love: The Gospel Sessions (2001)
  • Today, Tomorrow and Forever: Box Set (2002)
  • Ann-Margret's Christmas Carol Collection (2004)
  • Love Rush (2007)
  • God is Love: The Gospel Sessions 2 (2011)

Dalinė filmografija redaguoti

Pagrindiniai apdovanojimai redaguoti

  • Oskaras (nominacija) – geriausia antrojo plano aktorė (1972), geriausia aktorė (1976)
  • Auksinis gaublys – geriausia nauja aktorė (1962), geriausia antrojo plano aktorė (1972), geriausia aktorė (1976), geriausia televizijos aktorė (1985)
  • Auksinis gaublys (nominacija) – geriausia aktorė (1964), geriausia antrojo plano aktorė (1978), geriausia televizijos aktorė (1988, 1999) geriausia televizijos antrojo plano aktorė (1994)
  • Emmy – dramos serialo kvistinė aktorė (2010)
  • Emmy (nominacija) – geriausia aktorė (1983, 1984, 1987, 1993, 1999)
  • Saturno apdovanojimas (nominacija) – geriausia aktorė (1979)
  • Auksinė avietė (nominacija) – blogiausia antrojo plano aktorė (1993)

Nuorodos redaguoti

 
Vikiteka: Ann-Margret – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ 1,0 1,1 „Independent Star-News from Pasadena, California“. Newspapers.com. 1964 m. gruodžio 13 d. p. 98.
  2. ↑ Ann-Margret biografi Archyvuota kopija 2015 m. sausio 1 d iš Wayback Machine projekto., Svensk Filmdatabas (Swedish) retrieved 2014-05-01
  3. ↑ „Hollywood Walk of Fame - Ann-Margret“. walkoffame.com. Hollywood Chamber of Commerce. Nuoroda tikrinta 2017 m. lapkričio 8 d.
  4. ↑ Windeler, Robert (31 July 1978). „Ohh Sandy! – Olivia Newton-John“. People. Nuoroda tikrinta 10 November 2008.
  5. ↑ „Ann-Margret Discusses Being a Showbiz Survivor“. CNN. 2001 m. sausio 1 d. Nuoroda tikrinta November 28, 2012.


  Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Ann-Margret&oldid=6902934"