Anglijos bankas
Anglijos bankas (angl. Bank of England; oficialus pilnas pavadinimas - The Governor and Company of the Bank of England) – centrinis Jungtinės Karalystės bankas su būstine Londone. Įkurtas 1694 m., pertvarkytas 1844 m. įstatymu (Bank Charter Act).
| Anglijos bankas | |||||
| |||||
| Būstinė | Threadneedle gatvė, Londonas, Anglija | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| Koordinatės | 51°30′51″š. pl. 0°05′18″v. ilg. / 51.51406°š. pl. 0.08839°v. ilg. | ||||
| Įkurtas | 1694 m. liepos 27 d. | ||||
| Prezidentas | Mervyn King | ||||
| Šalies (-ių) centrinis bankas | Jungtinė Karalystė | ||||
| Valiuta | svaras sterlingų | ||||
| ISO 4217 Kodas | GBP | ||||
| Turi | iš viso £229 599 000 000 | ||||
| Pagrindinis skolinimo procentas | 0,50% | ||||
| Tinklalapis | www.bankofengland.co.uk | ||||
Istorija redaguoti
Iš pradžių buvo privačiu akciniu banku, kuris atliko centrinio banko funkcijas. Banko kapitalas iš pradžių buvo fiksuotas 1 200 000 svarų sterlingų, kurie buvo paskolinti vyriausybei ir už tai buvo gauta banknotų emisijos teisė. Vėliau bankui buvo leista kapitalą padidinti ir 1816 m. jis sudarė 14 533 000 svarų sterlingų. 1844 m. Bank Charter Act įstatymu bankas buvo padalintas į du departamentus: banknotų emisijos (The Issue Department) ir bankinių operacijų (The Banking Department). Bankinių operacijų vykdymas buvo paliktas banko akcininkų ir vadovybės nuožiūrai, o pinigų emisijos klausimai reglamentuoti, siekiant išvengti banknotų infliacijos. 1844 m. įstatymas nustatė, kad emisijos departamentas gali leisti į apyvartą tik visiškai auksu ir sidabru padengtus banknotus.
1946 m. bankas buvo nacionalizuotas ir suvalstybintas.